Jis ir lengviau virškinamas, ir apsaugo mažylį nuo infekcijų. Tad medikai sako, kad Lietuvoje veikiantys donorinio motinos pieno bankai – tikras išsigelbėjimas. Ankstukus rečiau kamuoja ligos, jie sparčiau auga ir būna sveikesni. Tokio pienuko gavusių mažylių mamos vėliau ir pačios sutinka tapti donorėmis – sukaupia ne vieną litrą savo pieno.
Viktorijos ir Romo sūneliui Timūrui dabar jau 6 mėnesiai. Bet į šį pasaulį mažylis pasibeldė gerokai per anksti. Viktorija prisimena, kad pirmomis dienomis ji mažylio pamaitinti savo pienuku negalėjo. Pasak mamos, jai buvo sunku ir psichologiškai.
„Gimė 26 savaičių, svėrė 1 kilogramą ir 86 gramus – pirmąsias keturias paras pienuko nebuvo“, – pasakoja mama Viktorija Anisimenkina.
Tad medikai per anksti į pasaulį atskubėjusiam mažyliui pasiūlė donorinio motinos pieno. Viktorija sako sutikusi iš karto.
„Po gimdymo iš karto atėjo gydytoja, atnešė lapą. Klausė, ar norim mišinuko, ar donorinio, tai iš karto pasirašiau, kad mažylis tik donorinį. Ir pirmieji lašai, kiek jam ten reikėjo, pagerėjo ir kraujotaka, ir inkstukų veikla, tik į gera buvo“, – sako Viktorija.
Anot gydytojų, tai tikras išsigelbėjimas neišnešiotiems ir dažnai sunkiai sergantiems naujagimiams, mat dažnu atveju mamoms pirmomis dienomis pamaitinti mažylius savo pienuku būna sunku, laktacija prasideda kiek vėliau. Tad gelbsti Kauno klinikose jau 6 metus veikiantis Donorinio motinos pieno bankas.
„Mes naujagimių reanimacijoje pamiršome, kas yra užsicementavę skrandukai, pamiršome, ką reiškia klizmos, nes daug lengviau pasisavina, naujagimiai geriau auga ir mažiau reikia procedūrų“, – tvirtina Donorinio motinos pieno banko vadovė Vilma Ivanauskienė.
Trisdešimtmetį gyvuojančios Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė sako, kad ankstukų išgyvenamumas per šį laikotarpį stipriai išaugo.
„Vaikų iki 1 kg numirdavo apie 80 procentų, dabar jų išgyvena iki 80 procentų, o kai kuriais atvejais ir daugiau, tai kardinalus pokytis“, – teigia Neonatologijos klinikos vadovė Rasa Tamelienė.
Medikai rodo, kur saugomas iš mamų surinktas pienas – donore gali tapti moteris, sukaupusi jo bent 3 litrus, prieš tai ir ji, ir jos pienukas – ištiriami. Jei tinkamas – šaldomas, pasterizuojamas ir ruošiamas ankstukams.
„Termiškai apdorojant kai kurios medžiagos suirsta, bet vis tiek didžioji dalis medžiagų lieka, kurios naudingos vaikui, saugo jį nuo infekcijų, nuo nekrozinio enterokolito, tai yra žarnyno uždegimo ir visų kitų ligų, padeda geriau virškinti naujagimiui negu sintetinį mišinį“, – aiškina R. Tamelienė.
Per metus atkeliauja apie pusė tonos mamų pieno, paruoštas jis galioja pusmetį.
„Kasmet turim apie 60 donorių, iš jų apie 80 procentų yra nesinešiotų naujagimių mamos, tas yra labai gerai, nes šis pienukas yra geresnės sudėties, daugiau baltymo, daugiau angliavandenių ir riebalų, ir kaloražas daug geresnis“, – sako V. Ivanauskienė.
Tad ir mūsų kalbinta Viktorija atvirauja, kai išgirdo, kad ir pati gali tapti donore, apsidžiaugė. Per beveik 3 mėnesius su sūneliu praleistus ligoninėje moteris paaukojo virš 40 litrų.
„Ketvirtą parą nusitraukiau pienuko ir atėjo žindymo specialistė, klausė, ar nori būti donore, iš karto – taip. Nes daug nusitraukiau – beveik 40 ml, o vaikiukui reikėjo tik 3 ml“, – pasakoja Viktorija.
Mažylio apetitas iš pradžių buvo menkas, tad visas pieno perteklius keliaudavo į donorinio motinos pieno banką.
„Penktą parą žiūriu pripyliau 70, tada 110, galiausiai 300, 450, o galiausiai iki 900 buvau pririnkus per vieną parą“, – kalba Viktorija.
Kauno medikai skaičiuoja, kad per 6 metus donorėmis tapo virš 300 mamų, o jų paaukoto pieno sulaukė apie pustrečio tūkstančio ankstukų. Toks donorinio motinos pieno bankas Lietuvoje dar veikia ir Vilniuje Santaros klinikose.
