Marius sako galvojantis, kad gimus vaikams tėvai neturėtų užsidaryti tarp keturių sienų ir pamiršti veiklas, kurios iki šiol teikė džiaugsmą.
„Mums visada buvo sunku suprasti, kaip atsiradus vaikams žmonės niekur neišeina, laukia, kol sueis bent metukai ir tik tada išvažiuoja iš namų. Mes visą laiką buvome kelionių mėgėjai, dar ir prieš gimstant vaikams.
Keliaudavom labai daug, o prasidėjus koronaviruso pandemijai prisigalvojom įvairių atrakcijų, eidavom į žygius Lietuvoje, kad tik nesėdėtume namuose. Todėl, tikriausiai, negalvojome, kad ir dėl vaikų užsidarysime, buvome per daug išsiilgę kelionių“, – teigia vyras.
Pradėjo nuo trumpų išvykų Lietuvoje
Mariaus žmona yra grožio specialistė, o jis pats beveik visą savo gyvenimą dirba programuotoju. Šiuo metu jie visą savo laiką skiria dvynukams, nes abu yra išėję vaiko priežiūros atostogų: Marius vieneriems metams, o Lidija dviem.
Aktyvų laisvalaikį mėgstantys kauniečiai, net ir gimus vaikams, be kelionių išbuvo neilgai. Kai dvynukams suėjo trys mėnesiai, šeima nusprendė leistis į pirmąsias išvykas.
„Pradėjome po truputį, išvažiuodavome dienos išvykoms netoli namų, po tą patį Kauną pasivažinėti. Tačiau vėliau atsirado vis daugiau pasitikėjimo, matydavome, kad viskas gerai, todėl pradėjome važiuoti ir į kitus miestus“, – pasakoja pašnekovas.
Pamatę, kad keliaujant su vaikais nekyla didelių problemų, kauniečiai pradėjo ilginti atstumus ir rengti ilgesnes keliones po Lietuvą. Tačiau tuomet jie pastebėjo, kad automobilis tokioms išvykoms nėra pati patogiausia priemonė.
„Tekdavo „žongliruoti“ vaikais, sauskelnes keisti pasidėjus juos ant kelių, nes su dvynukais automobilyje tikrai per mažai vietos. Dažnai sustodavome degalinėse, kur yra vystymo patalpos ir nueidavome susitvarkyti“, – prisimena Marius.
Bėgant laikui ir norui keliauti vis labiau augant, pora pardavė motociklą, su kuriuo vykdavo į keliones prieš gimstant vaikams, ir įsigijo autobusiuką.
„Nusprendėme, kad su vaikais motociklu nekeliautume, o man vienam keliauti nėra taip smagu kaip su šeima. Todėl motociklas liko bent keliems metams nereikalingas daiktas, o apie tokį autobusiuką, kuriame galima gyventi, buvau svajojęs jau kurį laiką.
Pradėjome su žmona kalbėti, kad būtų labai patogu, nes jame gali pasišildyti maistą, yra lovos, nereikėtų vaikų vystyti ant kelių, taip pat būtų ir kur nusiprausti. Visus dalykus, kuriuos darome namuose, galėtume padaryti būdami bet kur. Be to, man autobusiukas visada atrodė labai romantiška, nes kai kuriose šalyse gali privažiuoti labai arti jūros ir matyti ją pro langą bei girdėti ošimą“, – sako Marius.
Sprendimą keliauti su vaikais palaikė ne visi
Marius pasakoja, kad pradėję keliauti su mažais vaikais jie sulaukė ne vieno kreivo žvilgsnio. Tokio jų sprendimo iš pradžių nesuprato ir patys artimiausi žmonės.
„Vaikų močiutės daug kartų sakė: „Kaip jūs nebijot, kad kažkas nutiks?“ Turbūt dažniausias klausimas, kurį girdėjom iš žmonių, o kas, jeigu vaikai apsirgs? Gal mes esam per daug naivūs, bet to niekada nelaikėm didele kliūtimi.
Kažkaip natūraliai negalvoji, kad susirgs, o jeigu kažkas nutiktų, tai turime pasiruošę vaistinėlę su būtiniausiais vaistais. Tačiau, atrodo, kad jeigu kažkas ir nutiktų, susitvarkytumėm su tuo.
Temperatūrą sužiūrėtume, o, jeigu reikėtų rimtesnės pagalbos, juk nevažiuojame į negyvenamas vietas, kur nėra civilizuotos pagalbos. Pirmą pagalbą gali gauti bet kur būdamas Europoje“, – įsitikinęs pašnekovas.
Su autobusiuku keliavo po Ispaniją ir Italiją
Įsigiję autobusiuką, kauniečiai juo pirmiausiai išvyko į Lenkiją, kai dvynukams tuo metu buvo penki mėnesiai: „Pasirinkome šią šalį, kad atstumas dar būtų ne toks didelis ir pajaustume, ar galime viską sukontroliuoti, ar vaikams patiks keliauti, pamatytume, kaip jie reaguoja.“
Kaip pasakoja Marius, pirmoji kelionė autobusiuku praėjo itin sėkmingai, todėl jie su žmona nusprendė su vaikais leistis ir į tolimesnes keliones po pasaulį. Balandžio mėnesį jie išvyko į Ispaniją, kur praleido beveik mėnesį.
„Man ši kelionė tikriausiai patiko labiausiai. Apvažiavome pietinę Ispanijos pakrantę, išėjo apie 9 tūkstančiai kilometrų. Tuo metu buvo ne sezonas, temperatūra komfortiška, o tai labai tiko vaikams, nes karštis nuotaikos jiems neprideda“, – šypsosi dvynukų tėtis.
Praėjus vos keliems mėnesiams po antrosios kelionės autobusiuku, šeima leidosi į naują nuotykį. Kaip pasakoja Marius, jie buvo suplanavę vykti į Slovėniją, bet, pasikeitus planams, mėnesį keliavo po Italiją. Šioje šalyje kauniečius sužavėjo ne tik neapsakomas gamtos grožis, skanus maistas, bet ir vietinių draugiškumas.
„Italai yra išprotėję dėl dvynių. Mus iš pradžių tai labai erzino, bet vėliau pripratome, nes, jeigu eidavome per kalnus, tai žinodavome, kad kas nors mus pakalbins: ar kokia italų šeima, ar diedukas, nesvarbu, kokio amžiaus žmogus.
Dėl to lėtai ir judėdavome, nes visi norėdavo pakalbėti su mumis. Ir nors nesusikalbėdavome, pavykdavo suprasi, kad jie mus giria“, – juokiasi Marius.
Dvynukų tėčio teigimu, keliaudami su vaikais, jie dažniausiai neturi jokių planų, nes juos bet kurią akimirką gali sujaukti mažieji keliautojai.
„Būna, kad sugalvoji kažką, o jie miega iki pietų ir negali išeiti, o vėliau jau būna per karšta. Tai kartais geriau neplanuoti. Dažniausiai būdavo, kad neplanuodavome, pamatę gražią vietą sustodavome ir praleisdavome ten pusę dienos.
Gal tik į kalnus labiau pasiplanuodavome, kad žinotume, kokia bus žygio trukmė ir kiek maisto reikia pasiimti, o šiaip, jeigu kas, visada netoliese buvo mūsų „namai“, – juokiasi Marius.
Kelionės metu kylantys iššūkiai
Mariaus teigimu, kelionės su kūdikiais jų nė kiek neišvargina ir nesukelia didelių sunkumų. Tačiau jis neslepia, kad kartais tenka susidurti su tam tikrais iššūkiais.
„Keliaujant su vaikais svarbu nusiteikti, kad daugiau laiko reikia skirti jiems, o ne sau. Tokio amžiaus vaikams dygsta dantukai ir, nors mums viskas sėkmingai praėjo be temperatūros, buvo šiokios tokios nuotaikų kaitos. Tai vienas didžiausių iššūkių yra sugalvoti, kaip tokiose situacijose juos pralinksminti.
Tai turime įvairių dainelių, žaidimų ir ko mes tik neprisigalvojam. Jeigu tuo metu, kai jie ima verkti, esame kelyje, tenka sustoti valandėlei, kažką paveikti, kad praeitų erzulys ir keliauti toliau“, – pasakoja dvynukų tėtis.
Dar vienas klausimas, kurį pradėjus keliauti su vaikais, teko išspręsti kauniečiams, buvo tai, kaip nuvažiuoti kuo ilgesnį atstumą be sustojimų. Marius juokauja, kad jų šeima išbandė įvairiausius sprendimo būdus, kol atrado variantą, kuris labiausiai jiems pasiteisino.
„Taip pat iššūkis buvo sugalvoti, kaip mes galime greičiau pravažiuoti per ilgas tranzitines šalis, tokias kaip Vokietija ar Lenkija, nes jose neplanavome kažką per daug apžiūrėti, todėl norėjosi per pora dienų „susukti“ kuo daugiau kilometrų.
Stebėdavome, kada vaikai miega ar yra ramesni, mąstydavome, ką padaryti, kad jie ramiai išsėdėtų ilgesnį laiko tarpą. Bandėme važiuoti rytais, vakarais, naktimis, kai jie miegodavo. Tai buvo iššūkis atrasti momentą, kuris geriausiai mums veikia“, – sako vyras.
Džiaugiasi vaikų reakcijomis
Laikui bėgant, pora pastebėjo, kad vaikai vis labiau priprato prie kelionių ritmo ir blogos nuotaikos dienų pasitaikydavo vis rečiau:
„Mes galvojam, kad mums taip gerai sekasi, nes vaikai taip „ant judesio“ pradėjo gyventi nuo mažų dienų. Galbūt jie priprato visą laiką kažką veikti, o ne namuose lovytėje sėdėti, todėl labai gerai reaguoja į visa tai. Jiems patinka, ypač, kai mes einam kažkur į kalnus, įdomu liesti, čiupinėti vis kitus akmenis, jaučiu, kad galėtų visą dieną nešyklėse prabūti.“
Pasak Mariaus, jie su žmona džiaugiasi priėmę sprendimą keliauti kartu su mažais vaikais, nes, vyro teigimu, kelionės praplečia ne tik jų akiratį, bet ir turi daug teigiamų privalumų vaikų auklėjime.
„Jie pavargsta ir išsiduoda, tada naktį miega „kaip užmušti“. Mes matom labai daug pliusų. Nes, jeigu reikia namuose juos labai nuvargint, tai turi sėdėti ir užsiimt, o per keliones jie puikiausiai miega.
Kai jie buvo mažesni, tai užmigdant reikėjo supti ant kamuolio, o balandį, pirmosios ilgesnės kelionės metu, juos pavargusius paguldydavome į lovą, šalia atsiguldavome ir visi užmigdavome. Kai grįžom į Lietuvą, išleidau iš kamuolio orą, nes nebeprireikė.
Per mėnesį laiko jie priprato, kad juos paguldome į lovytę ir jie užmiega. Po šiai dienai nebereikia jokių supimų. Jie net nesistengdami išmoko labai daug gerų dalykų“, – pozityviai kalba dvynukų tėtis.
Su autobusiuku keliauja pigiau
Vyras pripažįsta, kad autobusiukas buvo viena geriausių jo šeimos investicijų, nes be šios transporto priemonės jiems nebūtų pavykę tiek daug apkeliauti kartu su vaikais.
„Kalbame, kad jeigu neturėtume autobusiuko, tikriausiai būtume išskridę tik į „viskas įskaičiuota“, nors gyvenime nesame tokiuose viešbučiuose buvę ir keliavę per agentūrą. Atrodo, kam patikėti kažkam sugalvoti tavo poilsį, jeigu pats gali tą padaryti“, – teigia dvynukų tėtis.
Marius pasakoja, kad jie autobusiuką nusipirko su visa reikiama įranga, todėl keliaudami gali jaustis tarsi namuose ir dėl nieko nesirūpinti.
„Mes turim dušą, šaldytuvą, didelę lovą 2x2, kurioje visi telpam miegoti, kol vaikai maži, taip pat virtuvę, kurioje ruošiame maistą, mažai kur einame valgyti. Italijoje tik daugiau papiktnaudžiavome picomis, nes labai skanios ir pigios, palyginus su Lietuva.
Bet šiaip mes valgyti pasidarome namuose, o vaikams dar paprasčiau, nes jie valgo košes. Daug produktų įsidedame prieš keliaudami, todėl ir kelionės išeina labai pigios“, – dalijasi dvynukų tėtis.
Kauniečio teigimu, kelionėse autobusiuku pavyksta sutaupyti ir dėl dar kelių priežasčių. Pasak jo, daugelyje vietų, kuriose jų šeima apsistodavo, nereikėdavo mokėti už stovėjimą arba kaina būdavo daug mažesnė nei už nakvynę viešbutyje.
„Žinoma, tai šiek tiek skiriasi nuo atostogų, į kurias anksčiau išvažiuodavome, bet jos trukdavo dažniausiai 2 savaites ir toje pačioje Italijoje ar Ispanijoje aplankyti pavykdavo tik kokį vieną regioną. Dabar kelionės išeina daug įdomesnės, vienoje šalyje gali pabūti ilgiau, nes visą laiką gyveni toje transporto priemonėje, su kuria ir važiuoji.
Be to, faktas, kad tai yra pigesnis keliavimo būdas nei kažkur užsisakyti viešbutį ir skristi. Kiek mes esame turėję atostogų, tos kelionės atsieina pora tūkstančių eurų, o čia mes per mėnesį išleidžiame dažniausiai iki 1000 eurų“, – sako vyras.
Marius juokauja, kad šeimai taip patinka važiuoti autobusu, kad jis pamažu tampa dažniau naudojama transporto priemone nei automobilis: „Mes dabar iš esmės, jeigu kur nors važiuojame, kad ir pas gimines, tai su autobusiuku, nes žinome, kad jei norėsime nakvoti, ten turime viską.“
Planuoja dar vieną kelionę
Nors Mariui vaiko priežiūros atostogų liko nepilni du mėnesiai, šeima planuoja šį laiką išnaudoti ir rugsėjo mėnesį leisis į dar vieną kelionę su dvynukais.
„Planuojam išvažiuoti į Italiją, tikimės, kad ten šiek tiek atvės, nes rugsėjis ten laikomas sezono pabaiga. Dabar esam nemažai išnaršę šiaurinę dalį ir niekad nebuvom pietinėje.
Tai galvojame, gal pavyktų per mėnesį kažkaip pasiekti to „bato“ apačią, kol man dar nereikia dirbti. Toks planas yra, bet su tais planavimais visaip būna, tai nežinau, ar mes tikrai ten atsidursime“, – šypsosi vyras.
Marius sako norintis įkvėpti ir kitas šeimas nebijoti keliauti su vaikais, nes, jo teigimu, tokios akimirkos palieka neišdildomus įspūdžius.
„Man atrodo, kad tie pirmi metai yra idealus laikas pačiam pamatyti daugiau pasaulio ir išnaudoti tai auginant ir auklėjant vaikus pasaulyje. Taip, bus visko, bet, manau, kad su tuo visi puikiausiai susitvarkytų.
Reikia turėti noro, jeigu jo yra bent kažkiek, manau, kad visi iškilę rūpesčiai net nebus labai dideli galvos skausmai, susitvarkysite ir važiuosite. Svarbu pabandyti, po truputį, nepradėti nuo didelių atstumų, o pamačius, kad viskas išeina, galima puikiausiai pakeliauti ir pamatyti pasaulį“, – sako Marius.
