Kuo ilgiau liga negydoma, tuo sunkiau ją įveikti. Taip yra todėl, kad vėžinės ląstelės plinta į kitas kūno vietas. Ankstyvą vėžio diagnostiką klaidina neaiškus simptomų pobūdis ‒ daugelis jų laikomi nesunkiais, rašo express.co.uk.
Gali pasireikšti periodiški simptomai
Tokia išvada padaryta „BMJ“ paskelbtame tyrime, kuriame buvo nagrinėjama, kaip kasos vėžiu sergantys žmonės interpretuoja priešdiagnozinius požymius ir simptomus.
Buvo apklausta 40 kasos vėžiu sirgusių asmenų (32 ligoniai ir aštuoni mirusių žmonių artimieji). Respondentai buvo iš įvairių Anglijos vietų. Analizė parodė, kad protarpiniai simptomai pasireikšdavo „mėnesius ar net metus iki diagnozės nustatymo“.
Tačiau jie pastebėjo, kad tai, kad simptomai išnykdavo, pacientai dažnai laikė „raminančiu rodikliu“, kad tai negali būti „labai svarbu“. Pranešama, kad vienas pacientas pasakė: „Tai negali būti labai svarbu, nes simptomai užeina ir praeina“.
„Dėl tokių simptomų retai buvo imamasi veiksmų, kol nepradėjo ryškėti tam tikras modelis, nepadidėjo simptomų epizodų dažnis, pasikeitė protarpinių simptomų pobūdis arba atsirado papildomų simptomų“, – rašė mokslininkai.
Pasak tyrėjų, šios išvados remiasi socialinių mokslų konsultacijų elgesio teorijomis. Jie padarė išvadą: „Mūsų tyrimas – didžiausias užfiksuotas kokybinių interviu su žmonėmis, sergančiais kasos vėžiu, rinkinys – pirmą kartą praneša, kad prieš kasos vėžio diagnozę gali pasireikšti periodiški simptomai“.
Tyrėjai perspėjo, kad pacientus (ir galbūt jų gydytojus) atsirandantys ir praeinantys simptomai gali klaidingai nuraminti. Kasos vėžys gali būti nustatytas tokioje stadijoje, kai dar galima taikyti gydymą vaistais, jei būtų geriau suvokiama, kad protarpiniai virškinimo trakto simptomai gali turėti rimtą priežastį, ir jei pacientai, kuriems pasireiškė į pankreatitą panašūs simptomai, būtų tinkamai ištirti.
Ką turėtumėte pastebėti?
Kasos vėžys gali neturėti jokių simptomų arba juos gali būti sunku pastebėti. Kasos vėžio simptomai gali būti:
- pageltę akių baltymai arba oda (gelta), taip pat gali niežėti odą, tamsesnis nei įprasta šlapimas ir blyškesnės išmatos
- apetito praradimas arba savaiminis svorio kritimas
- nuovargis arba energijos stoka
- aukšta temperatūra, karščio pojūtis arba drebulys.
Kiti simptomai gali turėti įtakos jūsų virškinimui, pavyzdžiui:
- pykinimas
- viduriavimas ar vidurių užkietėjimas arba šlapimo pokyčiai
- skausmas viršutinėje pilvo dalyje ir nugaroje, kuris gali pablogėti valgant ar gulint ir geriau jaustis pasilenkus į priekį
- nevirškinimo simptomai, pvz., pilvo pūtimas.
Pasak NHS, jei sergate kita liga, pvz., dirgliosios žarnos sindromu, tokie simptomai gali būti jaučiami nuolatos. Sveikatos apsaugos įstaiga sako: „Galbūt simptomus pastebite ir prie jų pripratote. Tačiau svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, jei simptomai pasikeičia ar pablogėja“. Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- per pastaruosius šešis–dvylika mėnesių netekote daug svorio,
- kiti kasos vėžio simptomai pablogėjo arba nepagerėja po dviejų savaičių,
- virškinimo sutrikimo simptomai nepagerėjo po dviejų savaičių įprasto gydymo.
Ar gresia pavojus?
Kiekvienas gali susirgti kasos vėžiu. Ne visada aišku, kas jį sukelia. Jūsų rizika susirgti vėžiu priklauso nuo daugelio dalykų, įskaitant amžių, genetiką, gyvenimo būdą ir aplinkos veiksnius. Viskas, kas gali padidinti vėžio riziką, vadinama rizikos veiksniu.
JK vėžio tyrimų duomenimis, kasos vėžiu dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. „Beveik pusė visų naujų atvejų diagnozuojami 75 metų ir vyresniems žmonėms. Kasos vėžys nedažnas jaunesniems nei 40 metų žmonėms“, ‒ teigia NHS. Kiti rizikos veiksniai yra šie:
rūkymas;
antsvoris ar nutukimas;
vėžio atvejai šeimoje ir genetiniai veiksniai;
kitos ligos.