Kasmet, lapkričio mėnesį, minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, gydytojai skiria ypatingą dėmesį teisingo antibiotikų vartojimo prevencijai.
„Antibiotikais yra gydomos bakterijų sukeltos infekcinės ligos. Vartojami antibiotikai specifiškai jungiasi prie bakterijos ir slopina bakterijų dauginimąsi arba jas nužudo“, – pasakoja apie antibiotikus tiesioginės transliacijos Kauno klinikų „Facebook“ paskyroje metu Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė.
Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai
Gydytoja pastebi, kad netinkamas šių preparatų vartojimas gali sukelti kelių rūšių skirtingas organizmo reakcijas, šalutinius poveikius:
„Šalutinis poveikis gali pasireikšti labai greitai, po pirmos vaisto dozės, kuomet gali pasireikšti ūmi alerginė reakcija antibiotikams, kuri kartais būna labai grėsminga. Pavyzdžiui, angioneurozinė edema (odos patinimas). Taip pat gali būti ilgesnio poveikio uždelstų alerginių reakcijų, tokių net ganėtinai rimtų kaip Lajelio sindromas ir panašiai.
Kartais reakcijos į antibiotikus būna nepageidaujamos priklausomai ir nuo paskirtos dozės. Ypatingai kalbant apie siauro terapinio indekso antibiotikus. Yra didelė grėsmė skiriant per dideles dozes, ypatingai pacientams su pakitusiais farmakokinetikos rizikos veiksniais, tokiais kaip pakitusios kepenų, inkstų funkcijos. Tokiu atveju, perdozavus antibiotikų pasireiškia nefrotoksiškumas, neurotoksiškumas, ototoksiškumas.“
Pasak klinikinės farmakologės A. Ūsaitės, šalutiniams poveikiams atsirasti yra rizika ir skiriant per mažas vaistų dozes, kuomet bakterinė infekcija tampa tinkamai negydoma, nes kraujyje susidaro per maža antibiotikų koncentracija.
„Taip pat yra įvairių nepageidaujamų reakcijų, būdingų tam tikroms antibiotikų grupėms. Pavyzdžiui, Yra fluorchinolonų grupės antibiotikams būdingas kolageninio audinio ardymas, kuomet sulaukiame pacientų, kuriems plyšta sausgysles ir panašiai.
Taip pat daliai vartojant ilgą laiką antibiotikus pasireiškia nuo vartojimo trukmės nepageidaujamos reakcijos. Tarkime antrinių bakterinių infekcijų kolonizacija, pavyzdžiui, klostridijų bakterijų sukelti kolitai (žarnos uždegimai). Be to, gali išsivystyti ir viena svarbiausių bei rimčiausių ilgalaikių problemų vartojant antibiotikus – nepageidaujama reakcija, kaip rezistentiškumas, bakterijų atsparumas antibiotikams“, – priduria Kauno klinikų gydytoja Akvilė Ūsaitė.
Negalima gydyti virusinių infekcijų
Dažniausiai pasitaikanti antibiotikų vartojimo klaida yra sergant virusinėmis infekcijomis.
„Kitos klaidos vėlgi gali būti, kai yra skiriama netinkama vaisto dozė: per didelė arba per maža. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad dažnai girdime, jog ambulatoriniams pacientams rekomenduojama skirti ne antibiotikus, o probiotikus, kitaip vadinamas gerąsias bakterijas.
Tai nėra vaistai, sakyčiau labiau maistas nei vaistas, kuris žarnyne išeina tranzitu, t. y. nepasilieka jame. Antibiotikai turi tą vadinamąjį po antibiotikų terapinį efektą, kada tos gerosios bakterijos yra ir toliau veikiamos antibiotikų, kas galų gale baigiasi tuo, kad norimo efekto negauname“, – aiškina gydytoja, klinikinė farmakologė.
Čia ir reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad antibiotikais Covid-19 ligos nereikėtų gydyti, nes koronavirusas yra virusinės kilmės liga, o antibiotikai virusų neveikia:
„Tačiau būna atvejų, kai pacientai sergantys šia liga turi ryškų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą ar yra tam tikrų imuniteto stresinių būklių, kuomet prasideda tos antrinės infekcijos, kurios dažnai būna būtent bakterinės kilmės. Tokiu atveju, antibiotikai turėtų būti skiriami, bet tik tada, kai laboratoriniais ar mikrobiologiniais tyrimais ta bakterinė infekcija žmogaus organizme tampa patvirtinta.“
Kaip to ilgo vartojimo reiktų stiprinti organizmą, gydytoja atsako, jog nors imunitetas dažniausiai po vienos, vieną kartą pasitaikančios bakterinės infekcijos nėra linkęs labai nusilpti, tačiau padėti gali keli rutinos procesai:
„Na, sveikas gyvenimo būdas, organizmo funkcijų stebėjimas ir sveika mityba, didesnių paslapčių tikriausiai daugiau nėra.“
Slypintys antibiotikų pavojai
Ilgą laiką vartojant antibiotikus išsivysto rezistentiškumas, kuris, pasak Kauno klinikų gydytojos Akvilės Ūsaitės, ir yra vienas didesnių pavojų žmonėms:
„Kaip ir skiriant kiekvieną vaistą, mes vertiname naudos ir rizikos santykį. Tarkime, kai nėra bakterinės infekcijos, kurią galėtume gydyti, mes tos naudos iš antibiotikų negausime, nes labiau gausime vaisto sukeliamą žalą.
Tačiau, turbūt vienas rimčiausių pavojų yra besivystantis rezistentiškumas, kuomet ilgą laiką vartojant antibiotikus didelėmis dozėmis pakinta bakterijų tam tikros savybės, dažniausiai dėl genetinių mutacijų ir taip išsivysto jų atsparumas antibiotikams. Ir taip bakterija apsigina nuo vaisto, kuris ją bando nužudyti“, – teigia tiesioginės transliacijos Kauno klinikų „Facebook“ paskyroje metu Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė A. Ūsaitė.
Kad tokie pavojai ir nepageidaujamos reakcijos vartojant antibiotikus neužpultų mūsų organizmo, svarbu yra įsitikinti, ar teisingai vartojame gydytojų paskirtus preparatus. Prieš vartojant antibiotikus, gydytoja pataria perskaityti informacinį vaistų lapelį arba pasitikrinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto puslapyje.
„Dar geriau yra pasižiūrėti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos puslapyje esančias vaistų preparatų charakteristikos santraukas, kur duomenys ateina iš klinikinių tyrimų.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiomis dienomis antibiotikų kūrimas ir patekimas į rinką yra ganėtinai ribotas. Taip atsitinka, kai bekuriant šiuos vaistus išsivysto bakterijų atsparumas, nuo kurių antibiotikai ir būna kuriami. Na ir šiuo metu mūsų turimos antibiotikų rūšys ir kiekiai yra ganėtinai riboti, nes rezistentiškumas yra labai svarbus veiksnys, dėl kurio ateityje gali ir nebelikti kuo gydytis nuo bakterinių infekcijų“, – teigia gydytoja, klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė.