Gydytoja kardiologė Eglė Palevičiūtė pasakoja, kad daugiau kaip pusė mirčių Lietuvoje yra susijusios su kraujotakos sistemos ligomis, kurios dažnu atveju yra lemiamos dėl per menko žmonių rūpinimosi savo sveikata.
„Daugiau nei pusę mirčių Lietuvoje lemia kraujotakos sistemos ligos, dažniausiai miokardo infarktas ir galvos smegenų insultas. Šios ligos – tai ūmios būklės, kurias dažniausiai (bet ne visada) lemia pamažu besivystantys arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas – aterosklerozė.
Senėjimas, paveldėtas genetinis polinkis vystytis lėtinėms arterijų sienelės ligoms – tai veiksniai, kuriems mes negalime daryti įtakos“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak jos, šių ligų atsiradimą skatina tokie veiksniai kaip: padidėjęs gliukozės ar blogojo cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas arterinis kraujo spaudimas, nutukimas, rūkymas, besaikis alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka.
„Visų šių rizikos veiksnių poveikis išreiškimas iš dalies mažinamas vadovaujantis sveiko gyvenimo būdo rekomendacijomis, o kai to nepakanka, į pagalbą pasitelkiami medikamentai“, – paaiškino pašnekovė.
Emocinis, fizinis stresas, poilsio stoka kelia rimtų problemų sveikatai
Pandemijos grimasos, prisilietusios prie žmonių kasdienio gyvenimo, lėmė ne tik riziką susirgti klastingu infekciniu užkratu COVID-19, bet taip pat padidino grėsmę susidurti su kraujagyslių ligomis.
E. Palevičiūtė paaiškino, kaip stresinės situacijos ir iškilę psichologiniai išbandymai veikia žmonių organizmą.
„Stresas, kokybiško poilsio stoka, įtemptas gyvenimo ritmas dažnai yra susiję su per aukštu kraujospūdžiu, priklausomybėmis, gausia riebalų bei angliavandenių mityba, svorio padidėjimu, sutrikusia medžiagų apykaita bei blogųjų riebalų ir gliukozės kiekio padidėjimu kraujyje, taigi ilgalaikis stresas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – pasakojo gydytoja kardiologė.
Anot jos, jau seniai žinoma, kad didelis emocinis, taip pat kaip ir fizinis stresas ar poilsio stoka itin neigiamai veikia pacientus, jau sergančius aterosklerozine širdies liga, jis didina pakartotinių ūmių galvos smegenų ar širdies kraujotakos sutrikimų riziką.
Įdomūs mokslininkų stebėsenos duomenys rodo, kad ūminių miokardo infarktų skaičius reikšmingai padidėja regionuose įvykus žemės drebėjimams, karo metu, asmeninėms netektims (turto, darbo, artimųjų), net po dramatiškų per televiziją transliuojamų sporto varžybų.
„Staigus ir didelis emocinis stresas veikia biologiškai aktyvių medžiagų išsiskyrimą mūsų organizme, daro įtaką kraujagyslių būklei bei gali paskatinti kraujagyslių spindyje jau esančių aterosklerotinių plokštelių plyšimą, o tai yra dažniausia širdies infarkto priežastis. Šiuo metu dėl pandemijos taip pat gyvename padidinto streso sąlygomis, todėl tikėtina, kad tai taip pat daro įtaką ūmių kraujotakos sutrikimų skaičiui“, – dėstė gydytoja kardiologė.
Alkoholio vartojimas – klastinga ligų atsiradimo priežastis
Žmonės, norintys jaustis gerai, taip pat turėtų susimąstyti ir dėl alkoholio vartojimo pasekmių – net ir vidutinis suvartojamų svaigiųjų gėrimų kiekis gali padidinti riziką susidurti su arterijų sienelių ligomis, ilgalaikiu arterinio kraujospūdžio padidėjimu, kuris gali lemti širdies, smegenų, kraujagyslių, inkstų ligų riziką.
„Besaikis alkoholio vartojimas neigiamai veikia ne tik širdies ir kraujagyslių, bet ir kitas organų sistemas. Besaikis alkoholio vartojimas gali būti išreikšto ir dažniausiai neišgydomo, lėtinio širdies nepakankamumo priežastimi.
Net ir vidutiniai alkoholio kiekiai didina arterinės hipertenzijos (aukšto kraujospūdžio – red. past.), kraujagyslių siaurėjimo riziką. Skirtingi moksliniai tyrimai nevienodai apibrėžia „saugius“ alkoholio kiekius. Yra duomenų, kad daugiau kaip 15–20 gramai alkoholio dienai reikšmingai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – aiškina kardiologė.
Gydytoja E. Palevičiūtė taip pat perspėja, kad ypač jaunuolių pamėgti alkoholiniai kokteliai, kuriems pagaminti yra naudojami energetiniai gėrimai, gali pridaryti rimtos žalos organizmui.
„Tiek energetinis gėrimas, tiek alkoholis kiekvienas atskirai neigiamai veikia širdies darbą – didėja širdies susitraukimų dažnis bei kraujospūdis, daugėja ritmo sutrikimų, vystosi elektrolitų disbalansas. Vartojant juos abu kartu, šis neigiamas poveikis sumuojasi.
Tokie kokteiliai gali provokuoti nerimą, susijaudinimą, turėti įtakos nerimo ar panikos atakų pasireiškimui. Be to, vartojant tokius koktelius, didėja šansai apsinuodyti alkoholiu – dėl stimuliuojančio energetinio gėrimo poveikio žmogus „pavėluotai“ pajaučia slopinantį alkoholio poveikį ir išgeria didesnius jo kiekius, todėl vėliau gali pasireikšti intoksikacija (apsinuodijimas) alkoholiu“, – teigė pašnekovė.
Aiškina, kokių maisto produktų turime vengti
Kasdienėje mityboje įtraukiami maisto produktai neabejotinai gali daryti įtaką žmonių organizmui ir mūsų savijautai, todėl būtina atkreipti dėmesį į tai, ką valgome dažniausiai.
„Gausus angliavandenių, gyvulinės kilmės riebalų maistas skatina nutukimą, cukrinio diabeto, dislipidemijos (kraujo riebalų disbalansas – red. pats.), arterinės hipertenzijos atsiradimą.
Vartojant angliavandenius, vertėtų rinktis tuos, kurie pasižymi mažesniu glikeminiu indeksu. Pavyzdžiui, pilno grūdo produktai, ankštinės daržovės. Bent 1–2 kartus per savaitę vertėtų valgyti riebią žuvį, nes joje yra naudingųjų Omega 3 riebalų rūgščių.
Gausus druskos kiekis maiste didina kraujospūdį, gali skatinti skysčių susilaikymą organizme, patariama per dieną suvartoti ne daugiau nei 5 gramus druskos. Sergant kai kuriomis ligomis ar medžiagų apykaitos sutrikimais, reikalingos individualios mitybos rekomendacijos“, – kalbėjo E. Palevičiūtė.
Kada sunerimti dėl žemo arba aukšto kraujospūdžio?
Kardiologė pasakoja, kad žmonės, išmatavę akivaizdžius kraujospūdžio pakilimus, pajutę galvos skausmą ar kitus simptomus, turėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją.
„Siektinas kraujospūdis turėtų būti ne didesnis nei 140/90 mmHg, matuojant jį ramybėje. Jei savarankiškai matuodami pastebite, kad jūsų kraujospūdis dažnai viršija šią normą, net jei jaučiatės gerai, vis tik reikėtų kreiptis į gydytoją tam, kad būtų įvertintos galimos to priežastys ir suteiktos rekomendacijos kraujospūdžio korekcijai. Kai kraujospūdis ilgesnį laiką viršija minėtus parametrus, vystosi kraujagyslių pažeidimas, storėja širdies raumuo, vystosi širdies, inkstų funkcijos nepakankamumas.
Kai kurie žmonės pasižymi polinkiu žemesniam kraujospūdžiui, jei savijauta gera, dėl to nerimauti nereikėtų, tačiau jei anksčiau buvęs normalus ar per aukštas kraujospūdis staiga tarsi savaime sumažėjo, kartu atsirado bendras silpnumas, galvos svaigimas ar kiti simptomai, taip pat vertėtų kreiptis į gydytoją“, – aiškino gydytoja.
Infarktas ar insultas vyrams dažniau pasireiškia jaunesniame amžiuje
Gydytoja kardiologė nurodo, kad širdies bei kraujagyslių ligomis serga tiek vyrai, tiek moterys, tačiau pastebima neraminanti tendencija – su minėtomis ligomis jaunesniame amžiuje dažniau susiduria vyriškosios lyties atstovai.
„Arterinės hipertenzijos atsiradimą skatina viršsvoris ar nutukimas, rūkymas, gausus druskos vartojimas, taigi kiekvienam, esant aukštam kraujospūdžiui, reikėtų stengtis mažinti šių rizikos veiksnių išreikštumą. Kitos rekomendacijos parenkamos individualiai.
Šiomis ligomis serga tiek vyrai, tiek moterys, tačiau pastebima, jog miokardo infarktas ar insultas vyrams dažnai pasireiškia jaunesniame amžiuje nei moterims“, – kalbėjo gydytoja.
Kardiologė E. Palevičiūtė gyventojus ragina savo sveikatą prižiūrėti tinkamai – siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką būtina vengti žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo ar alkoholio vartojimo, stengtis sumažinti streso lygį, būti fiziškai aktyviems ir taip pat nepamiršti tinkamo poilsio, kokybiško miego.
Projektas finansiškai remiamas iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
