Psichologijoje išdavystė yra gerai žinomas bei daugumos mokslininkų ištirtas ir vis dar tyrinėjamas reiškinys. Pasak psichologo Andriaus Kalugino, galima išskirti apie 10 klasikinių priežasčių, kurios paaiškina, kodėl santykiuose žmonės suka į kairę pusę.
Viena iš pagrindinių – atsiradusi meilė naujam žmogui. „Viena iš šių dešimties klasikinių priežasčių yra tikra meilė kitam žmogui, kuomet asmuo iš tikrųjų įsimyli ir tada vedamas arba vedama šitos meilės pamina esamos šeimos vertybes ir monogamiją“, – sako psichologas.
Kitos dvi priežastys, dėl ko asmuo išduoda savo antrąją pusę, yra poreikių nesuderinamumas. Pavyzdžiui, kuomet būna nors dar formalūs, tačiau visiškai išsisėmę santykiai.
„Viena iš tokių populiaresnių yra visiškai išsisėmę santykiai, kuomet žmonės jau gyvena savo skirtingus gyvenimus kiekvienas sau. Vienas būna pasirinkęs karjerą, o kitas – seksualinius nuotykius.
Taip pat lytinių poreikių neatitikimas, kai vienam reikia daugiau, o kitam – mažiau. Tam, kuriam reikia daugiau, būna nepatenkintas ir pradeda leistis į seksualinių nuotykių liūną“, – pasakoja A. Kaluginas.
Be minėtų priežasčių, į dešimtuką įeina ir noras kerštauti, kuomet antroji pusė jau yra sužinojusi apie savo partnerio išdavystę ir dėl to ima elgtis lygiai taip pat norėdama įskaudinti kitą identišku būdu.
Įdomi yra ir dar viena priežastis – atsitiktiniai asmenų nukrypimai. „Aš juos vadinu seksualiniais turistais, kurie tiesiog turi didelį lytinį potraukį, silpnas vertybes ir tuomet jie nuolat tuose nuotykiuose save taip išreiškia“, – aiškina psichologas.
Išduoda staigūs pokyčiai
Pasak psichologo, nėra universalių bei paslėptų požymių, kurie išduoda, kad antroji pusė yra 100 procentų neištikima. Ilgas naršymas telefone, jo slėpimas, nors ir gali sukelti įtarimą, tačiau nebūtinai signalizuoja užslėptus antrosios pusės romanus.
„Vienareikšmiškų požymių, užslėptų ar universalių, tikrai nėra. Geriausi požymiai yra faktai. Tai gali būti žmogaus prisipažinimas, kuris yra atviras ir tiesus, su atgailavimu arba be atgailavimo. Tokiais dalykais retai juokaujama, todėl verta susirūpinti, kad tai yra atviras faktas.
Kitas faktas taip pat gali būti, kuomet pati antroji pusė pričiumpa neištikimybės vietoje ir štai savo akimis mato, kad kitas yra neištikimas. Yra ir įvairiausių neištikimybės artefaktų – ar tai kažkokios lytinės apsaugos priemonės, ar tai kažkokie kvapai kito žmogaus palikti, pavyzdžiui, moteriškas parfumas“, – aiškina galimus neištikimybės įrodymus A. Kaluginas.
Be faktinių įrodymų, antrosios pusės elgesį gali išduoti ir tam tikri elgsenos bruožai:
„Netikėti, nebūdingi antrai pusei, gana staigūs pokyčiai. Tai jie gali jau leisti susimąstyti, kad kažkas yra negerai. Nebūtinai jie tik išduoda neištikimybę, bet verta sunerimti, mažų mažiausiai pasiteirauti, pasidomėti, pasikalbėti atvirai.“
Jeigu žmogus turėjo įprastą darbo grafiką nuo 8 iki 17 valandos ir pastaruosius kelis mėnesius vis ilgiau ir ilgiau užsibūna darbe, tai gali būti vienas iš staigių pokyčių. Anot psichologo, problemą signalizuoti gali ir pokyčiai lytiniame gyvenime.
„Meilės guolyje irgi gali būti aiškių pokyčių. Jeigu netikėtai be didelio pagrindo padaugėja šeimoje ar poroje lytinio aktyvumo arba priešingai – jis visiškai sumenksta, tai irgi gali išduoti bėdą. Dar gali būti taip, kad antra pusė tampa perdėtai dėmesinga, rūpestinga arba atvirkščiai, kad viskas buvo prieš tai gerai, o žmogus užsisklendžia savyje, pradeda mažiau kalbėtis.
Tie pokyčių siužetai, jų turinys gali būti įvairus, bet čia svarbu suprasti, kad jeigu yra pakankamai netikėti ar sunkiai paaiškinami, ar niekaip nepaaiškinami pokyčiai antrosios pusės elgesyje, tai gali būti ženklas, kad kažkas jau santykiuose nėra gerai“, – aiškina psichoterapeutas A. Kaluginas.
Neištikimybė atneša ne tik malonumus
Pasak psichologo, universalaus požiūrio, kuriuo būtų galima apibūdint, ką jaučiai neištikimybės keliu sukanti antroji pusė – nėra. Vienus gali užplūsti adrenalinas, azartas, euforija, išsiskyrę įvairūs hormonai, endorfinai, o kitus – savidestrukcija.
„Vieniems tai gali kelti labai slogias emocijas, kaltės jausmą, žinoma, būna ir kitaip. Aš daug dirbu su žmonėmis ir matau labai įvairias reakcijas. Matau žmones, kurie, pavyzdžiui, man sako, kad supranta, jog elgiasi labai nederamai, bet nieko su savimi negali padaryti, suvaldyti savęs. Tačiau aš tikrai mačiau ir žmonių, kurie sako, kad jie taip elgsis ir darys tol, kol nebus pričiupti. Kitaip tariant, tokie žmonės rizikuoja. Tikrai yra labai įvairių reakcijų“, – sako A. Kaluginas.
Psichoterapeutas tikina, kad neištikimybė yra labai skaudi būtent todėl, kad ji prilygsta išdavystei. Anot jo, mūsų visuomenėje tai yra populiariausias išdavystės būdas. „Bet kokią išdavystę psichologiškai yra sunku išgyventi, bet kokią jos formą“, – teigia jis.
Išdavystė skaudžiausia dėl to, kad didžioji dauguma žmonių santykius sieja su monogamijos principu. Psichologas aiškina, kad europinės visuomenės kultūroje yra priimta santykius tiesiogiai sieti su monogamija, t. y. šeima, partneryste, žinoma, jeigu poroje nėra sutarti kiti principai.
„Tai skaudu, jeigu poroje nėra sutarta kitaip, pavyzdžiui, svingeriai įvairiausi arba tiesiog atviros meilės atstovai. Dažniausiai monogamija yra pagal nutylėjimą kaip ir priimtina, numatyta, jeigu žmonės sukūrė šeimą, tuokiasi arba tiesiog tampa partneriais. Kuomet yra pažeidžiama šita vertybė monogamijos, tuomet žmogus jaučiasi išduotas“, – tvirtina A. Kaluginas.
Dažniausiai žmonėms sunku ištverti antrosios pusės išdavystę todėl, kad tai yra psichologo minimas vertybinis lūžis. O kuomet kas nors lūžta poroje bei kitose gyvenimo situacijose vertybine prasme, žmonėms tą yra be galo sunku išgyventi, išjausti.
Itin svarbi profesionalų pagalba
Pasiteiravus, ar daug asmenų bei porų kreipiasi spręsti šios problemos į profesionalą, psichoterapeutas tikina, kad jų kreipiasi tikrai nemažai, tačiau tą jis tapatina su savo specializacija:
„Galiu kalbėti tik apie savo praktiką. Daugiau dirbu su santykiais, tai galbūt todėl aš matau, kad mano praktikoje labai daug žmonių kreipiasi dėl šios priežasties. Aš dirbu tikrai daug ir su žmonėmis, kurie yra neištikimi ir su žmonėmis, kurie išgyveno antrosios pusės neištikimybę. Yra žmonės, kurie atgailauja ir kategoriškai skiriasi dėl šitų dalykų, tai irgi tikrai ateina pagalbos pas mane. Būna, kad ateina ir tokių, kurie vis dar yra poroje ir bando tą išgyventi, užglaistyti, bet vėl priežastis yra būtent neištikimybė.“
Visgi, atleisti antrajai pusei išdavystę – įmanoma. Tačiau tam prireiks laiko ir profesionalo pagalbos. Anot A. Kalugino, taikant tikslingus psichologinius-psichoterapinius metodus, žmogui yra galimybė padėti išgyventi ir sutvarkyti patirtą emocinę būseną.
„Kaip ir minėjau, psichologijoje tai nėra naujas reiškinys, daug dešimtmečių tiriamos reakcijos ir kaip terapiškai dirbti su jomis. Ar daugumai žmonių tas padeda, tai daug, bet ar visiems, ne.
Daugeliui pavyksta netgi išsaugoti šeimas su tam tikromis sąlygomis, išlygomis. Mano praktikoje yra ir tokių atvejų, tačiau tikrai nemažai situacijų yra ir kai nepavyksta, kuomet žmogus nepajėgus to atleisti, nepajėgus užmiršti. Labai daug kas priklauso nuo antrosios pusės elgesio, kuri jau buvo neištikima, nuo jų požiūrio, nuo jų kaltės prisiėmimo, elgesio, pokalbio, vidinės komunikacijos poroje“, – pasakoja psichoterapeutas.
A. Kaluginas tvirtina, kad išdavystė yra be galo sudėtingas reiškinys. Dažniausiai pasitaiko tokių atvejų, kad nuskriaustoji pusė pradeda kaltinti save, ieškoti atsakymų, kodėl buvo išduota vienu ar kitu laiku:
„Jie kelia be galo daug sudėtingų klausimų, į kuriuos neturi atsakymų. Pavyzdžiui, kodėl mano antroji pusė taip pasielgė, kas ten buvo geriau už mane, ką aš padariau blogai, kuo aš bloga ar blogas, kada šitas prasidėjo, kodėl aš nesužiūrėjau, prie ko tai prives, kodėl taip, o ne kitaip, kodėl dabar, o ne tada, kaip aš galėsiu su tuo gyventi ir panašiai.“
Tačiau psichologas dar kartą primena, kad išgyventi tokius neigiamus jausmus, ypač jeigu yra noras išsaugoti santykius ar paprasčiausiai padėti sau išjausti užgriuvusias emocijas, yra įmanoma, jeigu laiku kreipsitės į tinkamą specialistą psichoterapijai.
