Gamtininkas Almantas Kulbis pastebi, kad vienos stebuklingos taisyklės, kaip pažinti gerus ir valgomus grybus nėra. Viskas priklauso nuo vieno – noro pažinti grybus ir domėjimasis jais.
„Saugiausia, geriausia ir tikrai nebus apsinuodyta, kai žmonės rinks tam tikrą asortimentą grybų, kuriuos užtikrintai pažįsta. Bet čia susiduriama su tokiu dalyku, kad lietuviai kartais būna tik kelių grybų grybautojai ir renka iki 10 rūšių valgomų grybų.
Iš dalies tai yra gerai, nes neapsinuodijama, neeksperimentuojama, jei grybai nėra sugedę arba nelaikomi marinuoti daugybę metų“, – pastebi gamtininkas.
Aklai nepasitikėkite socialiniais tinklais
Jis pasidžiaugia, kad grybavimo kultūra Lietuvoje auga, žmonės pradeda labiau domėtis įvairių rūšių grybais, stengiasi paragauti vis daugiau rūšių valgomų grybų, kurių šalyje skaičiuojama apie kelis šimtus.
„Tai yra aukštos grybavimo kultūros požymis ir yra smagu, kai žmonės pabando daugiau įvairių grybų rūšių, bet čia atsiranda poreikis gerai pažinti grybų pasaulį ir mokėti dažnai subtilius skiriamuosius rūšių požymius. Todėl nereikėtų eksperimentuoti, kol su grybu nesame gerai susipažinę“, – įspėja A. Kulbis.
Tobulėjant technologijoms, jos pasitelkiamos ir grybaujant – yra ne viena programėlė, padedanti atpažinti grybus. Tačiau specialistas sako, kad jomis per daug pasitikėti nereikėtų, nes žmogaus akis, o ne fotoaparato kamera šiuo atveju gali pateikti tikslesnį atsakymą:
„Aš tikiu, kad technologijos vis tobulės ir kažkada tikrai ateis laikas, kai jos tikrai pakankamai gerai padės identifikuoti grybus, bet, vis dėlto, jomis aklai pasitikėti neverta.
Tačiau programėlės yra geras įrankis pradiniam pažinimui, kai fotografuojame grybą, bandome naudodamiesi dirbtiniu intelektu jį identifikuoti. Programėlė bent jau nukreipia kažkokiu keliu, kad galėtume gilintis toliau.“
Per daug nereikėtų pasitikėti ir socialinių tinklų patarimais, nes ten susirenka labai skirtingos kvalifikacijos grybautojų, o įkėlus grybo nuotrauką pasipila įvairios nuomonės: vieni sako, kad grybas valgomas, kiti – kad valgomi tik vieną kartą, o treti įspėja, kad grybas jokiu būdu nėra valgomas.
„Internetu ir socialinių tinklų grupėmis reikėtų naudotis tik kaip konsultacine priemone, bet nepasitikėti ten randama informacija 100 procentų ir nevalgyti nepažįstamų grybų“, – priduria.
Nuodingiausias grybas Lietuvoje
Pradedantiesiems ar per daug grybų rūšimis nesidomintiems, bet įvairius juos renkantiems asmenims grybavimas gali apkarsti – yra ne vienas valgomas grybas, turintis nuodingą savo antrininką.
„Kartais supainiojami pats pavojingiausias mūsų šalyje augantis grybas – žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) ir žalsvos spalvos ūmėdės (Russula virescens), kurios iš tiesų labai skiriasi.
Musmirė turi sijonėlį, jeigu pažiūrėtume ir pabandytume grybą išrauti, pamatytume, kad ji turi ir sustorėjimą, kuris būdingas tik musmirėms. Ūmėdės niekada tokių požymių neturi.
Kartais painiojama net su žalsvuoju baltiku (Tricholoma equestre), dar žinomu kaip žaliuokė. Mirtinai nuodinga ir smailiakepurė musmirė (Amanita virosa)“, – pažymi pašnekovas.
Dar vienas grybas, nors ir nedažnai renkamas, bet lengvai sumaišomas su kitu nuodingu grybu, yra didelėmis grupėmis auganti kislioji kelmiukė (Kuehneromyces mutabilis):
„Jos auga didelėmis grupėmis ir kartais gali būti sumaišomos su egline kūgiabude (Galerina marginata), kuri yra mirtinai nuodinga.“
A. Kulbio teigimu, gerai pažįstant grybus, jų skirtumai yra akivaizdūs, tačiau neįgudusią akį gali ir apgauti. „Tokių grybų-antrininkų yra, bet net nedidelę patirtį turintys grybautojai lengvai išmoksta antrininkų skirtumus“, – primena gamtininkas.
Nekartokite šių klaidų
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės puikiai atpažįsta grybą, pavyzdžiui, raudonąją musmirę (Amanita muscaria), tačiau perskaitę patarimus internete, kad neva juos saugu valgyti, padaro sau meškos paslaugą:
„Musmirių Lietuvoje yra virš 20 rūšių ir kai kurios netgi valgomos. Grybavimo vadovai pažymi, kad paprastoji musmirė yra nuodinga rūšis, o internete sklandančiuose patarimuose galime rasti, kad ypatingai paruošus tai yra valgomas grybas.
Patarimai neverti pasitikėjimo, o bandymai su savimi ar savo artimaisiais – papildomas rūpestis toksikologams. Nors raudonoji musmirė nėra mirtinai nuodingas grybas, nėra būdų, kaip ją paruošti, kad ji taptų tinkama maistui.“
Yra grybų, kurie turi kaupiamąjį toksišką poveikį, kuris pasireiškia laikui bėgant. Kartais žmonės sako, kad ilgus metus valgo grybus ir nieko nenutinka, tačiau į patarimus dera įsiklausyti.
Apie grybus dabar žinoma žymiai daugiau, nei prieš kelis dešimtmečius, ypač apie juose besikaupiančias nuodingas mūsų organizmui medžiagas.
„Yra daug grybų rūšių, kurios ilgą laiką buvo vartojamos maistui, pavyzdžiui, pilkosios meškutės (Paxillus involutus), bet dabar jos vienareikšmiškai priskiriamos nuodingiems grybams, o poveikis pasimato per ilgą laiką“, – įspėja specialistas.
Specialistas pažymi, kad yra ir tokių nuodingų grybų, kurie nei pažįstami, nei renkami ir jais neapsinuodijama, nes jie nepatraukia savo išvaizda arba nėra lengvai randami, pavyzdžiui, nuodingieji nuosėdžiai (Cortinarius orellanus) – mirtinai nuodingi, bet apsinuodijama jais itin retai: grybai neišvaizdūs ir niekam neįdomūs.
Net jei imatės pažindintis su naujomis valgomų grybų rūšimis, A. Kulbis pabrėžia, kad juos ragaujant pirmą kartą reikėtų suvalgyti labai nedidelį kiekį ir, jei nepasireiškia jokie nemalonūs pojūčiai, juos galima valgyti drąsiau.
„Ir nebūtina parsinešti pilnus krepšius ar pilnas bagažines, nes grybas yra sezoninė gamtos dovana, skaniausi jie yra sezono metu, kai jų gausu miškuose. O pats grybavimas – vienas maloniausių užsiėmimų, pabuvimas gamtoje“, – priduria gamtininkas.
