Taip pat primenama, kad šiuo laikotarpiu galioja tam tikri apribojimai želdinių tvarkymui ir miško kirtimui, siekiant apsaugoti paukščių buveines.
Kur negalima genėti želdinių?
Aplinkos apsaugos departamentas rašo, kad taip pat svarbu nepamiršti, kad net ir privačiose valdose prieš genint reikėtų patikrinti, ar medžiuose nėra paukščių lizdų.
„Nuo kovo 15 d. prasideda aktyvus paukščių perėjimo laikotarpis, kuris tęsis iki rugpjūčio 1 d. Šiuo metu rekomenduojame būti atsakingiems ir netrikdyti perinčių paukščių.
Kur įsigalioja draudimas kirsti ar intensyviai genėti saugotinus želdinius nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d.?
- Viešuosiuose želdynuose šiuo laikotarpiu draudžiama kirsti ir intensyviai genėti saugotinus medžius bei krūmus.
- Šiuo laikotarpiu draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose. Išimtys taikomos tik sanitariniams kirtimams, kai medžiai pažeisti kenkėjų.
- Privatiems želdynams šis draudimas netaikomas, tačiau skatiname elgtis atsakingai – prieš genėdami ar kirsdami medžius, patikrinkite, ar juose nėra paukščių lizdų.
Kokios išimtys taikomos atliekant darbus viešuosiuose želdynuose?
- Kai saugotinas medis kelia pavojų žmonėms, turtui, statiniams, eismo ar skrydžių saugumui.
- Kai būtina remontuoti, rekonstruoti ar nutiesti naują valstybinės reikšmės kelią, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus. Taip pat ir remontuojant, rekonstruojant ar tiesiant vietinės reikšmės kelius.
Kas yra saugotini želdiniai?
Tai medžiai ir krūmai, kurie pagal augimo vietą, rūšį ir matmenis atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus arba savivaldybės sprendimu pripažinti reikšmingais kraštovaizdžiui, ekologijai, kultūros paveldui.
Išsamią informaciją rasite mūsų parengtoje atmintinėje: https://t.ly/zeldiniu-prieziura-tvarkymas-apsauga
Išsami informacija apie miško kirtimų draudimus ir išimtis – miško kirtimų atmintinėje: https://t.ly/miskas“, – rašoma įraše.
Užtraukia baudą
Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad:
„1. Neteisėtas krūmų, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.
2. Neteisėtas medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, arba medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki devynių šimtų eurų.“
Be to, visos laukinių paukščių rūšys Lietuvoje yra saugomos pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą. Šis įstatymas numato, kad bet kokie veiksmai, susiję su paukščių lizdų ardymu, perkėlimu ar niokojimu, yra griežtai draudžiami.
Pavasarį ir vasarą aplinkosaugininkai ragina leisti paukščiams netrukdomai įsirengti lizdus ir išperėti jauniklius, todėl šiuo laikotarpiu genėjimo darbai yra negalimi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!