Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
67-erių panevėžietė Janina jau daug metų kenčia nuo širdies nepakankamumo ir hipertenzijos. Jos kasdienybę apkartina nuolatiniai rūpesčiai dėl sveikatos.
„Širdies kairę pusę skauda, jaučias po mentim, širdies plote ir mušimai jaučiasi. <…> Silpna pasidaro, galvą užspaudžia visai. Jeigu namuos būnu, tai prigulu, o jeigu ne, tai taip ir vaikštau mirguliuodama“, – pasakojo senjorė.
Specialistų laukia mėnesiais
Senjorė parodė savo kasdienių vaistų krūvelę. Nuolatinės išlaidos už vaistus – ne vienintelė problema. Janina sakė, kad norint patekti pas kardiologą, tenka susidurti su didžiulėmis eilėmis.
„Oi oi oi... Sakau, pas tokius gydytojus tai išvis. Traumatologą, kitus tai greičiau, o čia, tai reikia mėnesius laukti“, – tikino Janina.
Vieni gyventojai sako, kad reguliariai tikrinasi, tačiau yra tokių, kurie į prevencines priemones ir diagnostiką numoja ranka:
„Tikrinamės, taip.“
„Kas kiek laiko jūs taip pasitikrinat? – Nu, kas pusę metų.“
„Ne, niekur nieko, nieko. – Kodėl? – Nesergu, nenoriu.“
„Ne. – Kodėl? – Nėra kada.“
Gydytoja kardiologė teigė, kad pagrindinė rizikos grupė – vyresnio amžiaus žmonės. Visgi dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligos pakerta vyrus. Gydytoja sakė, kad tam įtakos turi hormonų skirtumai, bet pastebėjo, kad vyrai taip pat dažniau numoja ranka į prevenciją.
„Mažiau tikrinasi. Pagal širdies kraujagyslių ligų prevencijos programą, man atrodo, kad moterys labiau linkusios pasitikrinti“, – dėstė Lietuvos kardiologų draugijos narė Jolita Badarienė.
Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis šalyje, lemianti daugiau nei pusę mirčių. Lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis, vidurkį lenkiame 4,4 karto. Kaip teigia specialistai, nuo 2000-ųjų dėl širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje numirė 545 tūkst. gyventojų.
„Jeigu vertinti pagal miestus, tai tiek gyventojų, kiek gyvena kartu sudėjus Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje“, – palygino Lietuvos kardiologų draugijos valdybos narė Olivija Dobilienė.
Kenkia ekonomikai
Naujausi tarptautiniai tyrimai rodo, kad šių ligų kaina Lietuvos ekonomikai siekia 1,4 mlrd. eurų.
„60 procentų – tai yra tas praradimas kasmet, tai yra būtent dėl to, kad tie žmonės dingo iš darbo rinkos, tie žmonės negali dirbti, vadinasi ta vadinama pridėtinė vertė nebuvo sukurta. Ir, aišku, darbdavys įmonės praranda darbuotojus“, – pabrėžė Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.
Kardiologus vienijančios organizacijos ir verslo atstovai ragina šalies valdžios institucijas daugiau dėmesio skirti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai ir gydymui ir ketina kreiptis atviru laišku.
„Apie tai juk kalba ir Europos Sąjunga. Tai nenorime, kad Lietuva liktų užribyje, bet galėtų būti viena iš tų šalių, kurios aktyviai imasi iniciatyvos“, – teigė Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas Tomas Lapinskas.
„Dabar taip, mes matome, kad reikia imtis turbūt ryžtingų priemonių, nes ir dabar pristatytame naujajame Vyriausybės plane, deja, atsakingam ir ryžtingam širdies ir kraujagyslių ligų valdymui stinga dėmesio“, – kalbėjo Lietuvos širdies asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas Raimondas Kubilius.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad visų pirmiausia savo sveikata turi rūpintis patys gyventojai. Pagrindinė prevencinė priemonė, pasak specialistų, yra sveikas gyvenimo būdas. Pasak gydytojų, būtina kuo daugiau judėti, nerūkyti ir nevartoti alkoholio, kuo dažniau rinktis augalinę mitybą.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.
