Apie plaučių uždegimo simptomus, šios ligos klastingumą ir galimas komplikacijas anksčiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo VU profesorius, Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas gydytojas pulmonologas Edvardas Danila.
Gydytojas teigė, kad plaučių uždegimas vertinamas kaip savarankiška, nepriklausoma liga, tačiau pabrėžia – yra daugybė rizikos veiksnių, kurie gali lemti šios ligos išsivystymą.
Vienas didžiausių rizikos veiksnių yra ūminės virusinės respiracinės infekcijos – gripas, koronavirusas, kitokie virusai. Ir net tai, ką įprastai vadiname peršalimu, gali baigtis plaučių uždegimu.
„Kalbant apie ūminę virusinę respiracinę infekciją, ką dažnai žmonės klaidingai pavadina peršalimu – tai yra virusas, tam tikra gyvybės forma, kuri įkvepiama į plaučius, pažeidžia gynybinius plaučių mechanizmus, sutrikdo gynybą ir gali sukelti plaučių uždegimą, dažniausiai – bakterinį“, – aiškino E. Danila.
Plaučių uždegimas – klastinga liga
Plaučių uždegimai gali būti bakteriniai, virusiniai, grybeliniai ir tai dar ne visos rūšys, tačiau dažniausiai pasitaiko bakteriniai, o virusai paprastai plaučių uždegimo nesukelia, tačiau sunaikina ląsteles, sumažina imuninį atsaką ir atveria kelią bakterijų, kurios sukelia ligą, dauginimuisi.
Pulmonologas pasakojo, kad plaučiai – vienas iš nedaugelio vidaus organų, kuris turi tiesioginį ryšį su aplinka, nėra izoliuoti ir su oru įkvepiame įvairiausių dulkių, bakterijų, ir virusų. Jis pažymi, kad žmogaus nosiaryklėje virusų nenešioja, tad jie yra šorinis sukėlėjas, kuriam imuninė sistema nėra pasiruošusi.
„Virusas, skirtingai nuo bakterijos, įsiskverbia į ląstelė kvėpavimo takų – viršutinių kvėpavimo takų, apatinių ir plaučių. Įsiskverbdamas į ląstelę ją suardo, žinoma, prieš tai stengdamasis savo reikmėms užvaldyti ląstelę, kad ji gamintų virusą, nes virusas pats tiesiogiai, skirtingai nuo bakterijos, daugintis, pasidalinti negali.
Ląstelės ginasi, žmogaus organizmas ginasi ir stengiasi pati save „nužudyti“, yra net toks terminas – apoptozė, kada ji žūsta ir žuvimo laikotarpiu gleivinė nėra tokia atspari kitiems veiksniams, o žmogaus organizme, ypač nosiaryklėje, gyvena daug bakterijų.
Sutrikus gynybinei natūraliai apsaugai, pavadinkime apsauginiam skydui, pradeda daugintis tos bakterijos, kurios gali sukelti plaučių uždegimą“, – kalbėjo specialistas.
Plaučių uždegimo simptomai
Paklaustas, kokie simptomai išduoda plaučių uždegimą, E. Danila pažymi, kad jis pasireiškia aiškiais požymiais: „Dažniausiai plaučių uždegimas pasireiškia gana aiškiai – pakyla temperatūra, pasireiškia kosulys. Sunkesniais atvejais, kada apimta didesnė plaučių dalis ar net abiejų plaučių uždegimas, atsiranda oro trūkumas, gali ir krūtinės skausmas atsirasti.“
Vis tik yra grupė žmonių, kuriems liga gali pasireikšti ne taip akivaizdžiai – tai vyresnio amžiaus žmonės. Jiems neretai būdingas sumišimas, neįprastas elgesys, pavyzdžiui, uždavus elementarius klausimus, jiems sunkiau atsakyti, jie kartojasi, lėtai kalba.
„Taip atsitinka dėl to, kad plaučių uždegimas apima organą, kuris aprūpina organizmą deguonimi, reiškia, galvos smegenys, kurios vis tiek su amžiumi jau ne taip puikiai funkcionuoja, patenka mažiau deguonies. Dėl mažesnio deguonies patekimo, kadangi nėra tokio rezervo, kaip jaunam žmogui, gali atsirasti, pavadinkim, šiek tiek keistas elgesys. Tad reikėtų atkreipti dėmesį.
Jeigu vyresnio amžiaus žmogus suserga virusine respiracine infekcija, pradeda, tarkim, sloguoti, skaudėti ryklę, pakyla temperatūra, tai savaime nėra kažkokie pavojingi požymiai, nes virusinių infekcijų yra daug, jomis serga ir vyresni, ir jauni žmonės. Bet jeigu kartu prasideda kiek keistas elgesys, neįprastas, į tai reikėtų atkreipti dėmesį, nes tai yra tikrai pavojaus signalas“, – įspėjo gydytojas pulmonologas.
Pajutę šiuos simptomus nenumokite ranka
Gydytojas ragina atkreipti dėmesį, kad jei pasireiškia krūtinės skausmas viename šone, atsiranda oro trūkumas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Taip pat, jei šie simptomai nepasireiškia, bet penkias dienas nekrenta temperatūra arba ji nukrenta, o penktą-šeštą dieną vėl pradeda kilti, tai taip pat ženklas, kad metas skubėti pas specialistus.
Vis tik, ne visus plaučių uždegimo požymius žmogus gali pastebėti pats, yra ir požymių, kuriuos gali pastebėti šeimos nariai. Verta stebėti, ar neatsiranda dažnesnis kvėpavimas negu įprasta. Gydytojas pabrėžia – dažnesnis kvėpavimas yra būdingas karščiuojant, tačiau jei vaistų pagalba sumažinus temperatūrą vis tiek reiškiasi dažnesnis kvėpavimas, vertėtų sunerimti.
„Kitas požymis, rodantis, kad yra negerai – kraujo spaudimas. Reikia pamatuoti kraujo spaudimą. Negerai, kada kraujo spaudimas pradeda mažėti, nes tai signalizuoja, kad būklė yra sunki“, – priduria E. Danila.
Plaučių uždegimas gali būti nustatomas klausant plaučių, tačiau ne visada tai padeda išsiaiškinti ligą – neretai pirmosiomis dienomis negirdima specifinių garsų. Tada verta pasidaryti kraujo uždegiminį tyrimą ir įvertinti CRB – C reaktyvųjį baltymą.
„Skaičiai 40-50 mg/l rodo esat didelę tikimybę bakterinei infekcijai, tai paskatinimas padaryti krūtinės rentgenogramą. Tai metodas, kuris neabejotinai parodo, yra plaučių uždegimas ar nėra“, – paaiškino pulmonologas ir pridūrė, kad jei plaučių uždegimas aptinkamas laiku ir paskiriamas gydymas antibiotikais, daugeliu atvejų pasveikstama per savaitę.
Gydytojas išskyrė, kam plaučių uždegimas pavojingiausias
Tačiau yra rizikos grupės, kurioms liga yra pavojingesnė ir jiems kyla didesnė mirties nuo plaučių uždegimo rizika. E. Danila pasakoja, kad mirštamumas priklauso nuo kelių veiksnių. Pirmasis – amžius. Didesnis mirštamumas fiksuojamas labai jauniems vaikams arba vyresnio amžiaus asmenims (65 metų ir vyresni).
Tai lemia ir bendra organizmo būklė, priklausanti nuo to, asmuo serga kitomis ligomis, ar ne, pavyzdžiui, lėtinėmis plaučių, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, kurios slopina organizmo gynybinę sistemą.
Taip pat svarbu ir tai, ar asmuo nevartoja vaistų, kurie slopina imuninį atsaką. Kaip pavyzdžius gydytojas pateikia glikokortikoidus, citostatikus, tačiau vaistų, didinančių riziką, yra ir daugiau.
„Dar vienas labai svarbus dalykas – žmogaus gyvensena. Ar, pavyzdžiui, rūko, vartoja alkoholį, ar visavertiška, adekvati mityba. Yra pastebėta, kad žmonės, kurie vartoja per mažai baltymų ir riebalų, yra menko kūno svorio, turi didesnį polinkį sirgti infekcinėmis ligomis, tarp jų ir plaučių uždegimu“, – pridūrė pašnekovas.
Gydytojo pulmonologo teigimu, tikimybė mirti nuo plaučių uždegimo siekia maždaug 10-14 proc., tačiau jei liga apima abu plaučius, sergantis asmuo yra vyresnio amžiaus, serga ligomis, kurios silpnina imuninį atsaką, tikimybė siekia net 30-40 proc.
Klastinga liga gali komplikuotis
Taip pat plaučių uždegimas gali komplikuotis. Viena dažniausių komplikacijų – tarp plaučių pleuros ir krūtinės ląstos pleuros gali susikaupti skystis. Dažniausiai tai būna nedidelis kiekis, tačiau kai kuriais atvejais jis gali supūliuoti. Taip pat gali prasidėti plaučių irimas, vadinama destrukcija, tačiau tokie atvejai itin reti.
Dar retesni atvejai, kai yrant plaučių audiniui bakterijos patenka į kraujotaką, įvyksta kraujo užkrėtimas – sepsis. Bakterijos gali būti išnešiojamos po visą organizmą ir padaryti nemažai žalos.
„Laimei, dažniausiai jos nebūna išnešiojamos, kurį laika cirkuliuoja, labai greitai gydytojai tą pastebi. Bet, kita vertus, ar žmogaus organizmas spės susitvarkyti priklauso nuo daugelio veiksnių“, – kalbėjo E. Danila.
Kita rimta komplikacija – kvėpavimo nepakankamumas. Plaučiai turi didelį rezervą, tad įprastai plaučių uždegimas jo nesukelia, tačiau jeigu uždegimas apima, pavyzdžiui, abu plaučius, uždegimas gali būti toks stiprus, kad ims trūkti oro ir atsiras kvėpavimo nepakankamumas. Vis tik, tokie atvejai yra itin reti.
Tad ar įmanoma apsisaugoti nuo plaučių uždegimo? Gydytojas pulmonologas E. Danila pažymi, kad svarbiausia – laikytis sveiko gyvenimo būdo, stiprinti imunitetą, nerūkyti, nevartoti alkoholio, dėvėti kaukę, jei kosėjate ar čiaudote.
Vis tik, paklaustas, ar verta skiepytis nuo plaučių uždegimo, gydytojas skuba išsklaidyti mitą – skiepo nuo šios ligos nėra, jis dažnai maišomas su pneumokokinės infekcijos vakcina. Tačiau vertėtų skiepytis nuo gripo ir koronaviruso, nes jie gali sukelti plaučių uždegimą, bet nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos.
„Nė vienas skiepas nėra skafandras, jis nepadaro barjero, kuris apsaugotų ne tik nuo ligos, bet nuo patekimo į organizmą. Jis tik parengia imuninę sistemą su tam tikra tikimybe, susitikimui su sukėlėju“, – primena gydytojas.
Visą pokalbį apie plaučių su gydytoju pulmonologu E. Danila tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR‘ žiūrėkite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
