Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusiais metais fiksuota 12 meningokoko atvejų, tuo tarpu šiemet fiksuoti vos 2 atvejai. Per praėjusius ir šiuos metus nefiksuota mirties nuo meningokokinės infekcijos atvejų.
Plinta per kūno skysčius
Meningokokinę infekciją sukelia bakterija Neisseria meningitidis, naujienų portalui tv3.lt aiškino Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė: „Ši bakterija randama tik žmonių organizme, taigi žmogus ja visada užsikrečia tik nuo kito žmogaus. Gyvūnai šios bakterijos neplatina ir ja užkrėsti negali.“
Neisseria meningitidis bakterija plinta per kūno skysčius ir neretai bakterijoms reikia artimo kontakto, kad jos plistų, tad dažniausiai susirgimo atvejai fiksuojami artimoje aplinkoje arba ten, kur asmenys praleidžia daug laiko toje pačioje patalpoje.
„Ji plinta per kūno skysčius – kraują, seiles, nosies išskyras, pieną. Skirtingai nuo viruso, kuris yra fiziškai labai mažas, bakterijoms reikia didesnių skysčio dalelių pernešimui arba artimesnio kontakto, todėl dažniausiai meningokoku užsikrečia artimai gyvenantys asmenys vienas nuo kito, pavyzdžiui, šeimos nariai arba daug laiko praleidžiantys kartu, ypač prastai vėdinamose patalpose, pavyzdžiui, moksleiviai, kareiviai, interneto kavinių lankytojai-žaidėjai“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Tačiau specialistė pabrėžia, jog yra daugybė šios bakterijos atmainų. Kai kurios jų gali būti visiškai nepavojingos žmogui, pavojų kelia vos keletas atmainų.
„Taip pat yra asmenų, kurie genetiškai yra jautresni tam tikroms atmainoms, taigi, meningokoko patekimas į kūną dar nereiškia ligos, ją reiškia koks tiksliai ir kam tiksliai pateko meningokokas. Pavyzdžiui, susirgus visai klasei, keli vaikai, kurie yra giminės, gali mirti dėl žaibinės formos, o likusi klasė persirgti tik „sloga“ arba gali ateiti visiškai lengvai sergantis vaikas, o visi nuo jo apsikrėtę sirgti be galo sunkiai“, – aiškino J. Latauskienė.
Žmogaus gyvenime yra keli etapai, kuomet kyla didžiausia rizika užsikrėsti meningokokine infekcija. Dažniau serga ir didesnę riziką susirgti turi maži vaikai, jauni suaugę ir senoliai: „Absoliučiai didžiausią riziką turi kūdikiai – vaikai iki vienerių metų. Tuomet rizika mažėja ir vėl pakyla tik 15-23 metų grupėje. Kūdikiai užsikrečia dėl imuniteto ypatumų, o jaunuoliai dėl socialinių kontaktų pasikeitimo. Senatvėje rizika vėl didėja augant visų infekcijų rizikai kartu.“
Meningokoko simptomai
Meningokoko bakterijoms patekus į kūną, įprastai prireikia maždaug 4 dienų, kol pasireiškia simptomai, tačiau kartais jie gali pasireikšti ir per 1, ir per 10 dienų. Pradžioje simptomai primena gripo ar peršalimo simptomus, infekcijai apsigyvenus lytiniuose takuose – į šlapimo takų infekciją.
„Jeigu žmogus apsikrėtė tiesiog nauja jam nepavojinga meningokoko atmaina, tai dažniausiai maždaug per savaitę viskas praeina ir be specifinio gydymo. Tačiau, jeigu užsikrėtė pavojinga atmaina, simptomai sunkėja su kiekviena diena – kyla temperatūra, atsiranda stiprūs skausmai, kvėpavimo sunkumas, gali būti viduriavimas ir vėmimas, atsirasti traukuliai ar raumenų įsitempimas, pakisti sąmonė“, – simptomus vardijo gydytoja.
Tačiau vienas ryškiausių ir specifiškiausių meningokoko simptomų – bėrimas, odoje išsiliejęs kraujas, kuris lygiai taip pat išsilieja iš kituose organuose. Tiesa, meningokokinis bėrimas atsiranda tik sunkiausių meningokokinių infekcijų atvejais, kai liga jau yra labai pažengus arba kai yra specifinės žaibinės ligos formos, kurios vystosi ne per dienas, o per valandas.
„Pastebėjus tokį bėrimą būtina kreiptis į gydytojus nedelsiant, nelaukiant kitos dienos ar „kol nustos lyti“, esant galimybei – vykti į ligoninės priėmimą, nesant – į bet kurią artimiausią gydymo įstaigą“, – įspėja specialistė.
J. Latauskienė pasakoja, kad pasitikrinti, ar tai – meningokokinis bėrimas, galima ir namuose. Tam prireiks paprasčiausios peršviečiamos stiklinės. Pridėjus ją prie bėrimo ir paspaudus, meningokokinis bėrimas lieka tokios pačios spalvos, net jei aplink oda pablykšta. Virusinės ar alerginės kilmės bėrimas dažniausiai išblykšta kartu su oda: „Neturint stiklinės ar kito peršviečiamo daikto, galima tikrinti netgi tiesiog ranka – paspausti ir atleisti, žiūrėti, kas vyksta.“
Komplikacijos gali būti mirtinos
Ligos gydymas pradedamas vos ją įtarus, dar net nesulaukus užsikrėtimą patvirtinančių tyrimų, nes meningokoko komplikacijos gali būti net mirtinos, o neretai palieka sirgusiuosius be galūnių, su pažeistais vidaus organais ar net smegenimis.
„Bakterijai pradėjus daugintis kraujyje, audiniuose įvyksta jų pažeidimas tiek dėl bakterijos, tiek dėl kraujo išsiliejimo. Įsivaizduokite infarktą ar insultą, o dabar įsivaizduokite tą visame kūne daug daug sykių. Pavykus išgelbėti žmogų, dažnai nepavyksta išgelbėti pažeistų audinių, asmuo gali likti be galūnių, veido dalių, likti pažeisti vidaus organai, smegenys.
Net lengvesnės formos dėl sukelto skausmo ar gydymo eigos gali palikti visą gyvenimą besitęsiantį potrauminį streso sutrikimą. Kadangi liga plinta artimoje aplinkoje ir yra genetinio imlumo elementas, per kelias dienas ji gali nusinešti ar invalidizuoti visus vienos šeimos narius“, – apie komplikacijas pasakojo J. Latauskienė.
Užsikrėtus meningokokine infekcija, skiriami plataus veikimo antibiotikai, pacientas perkeliamas į klinikinę ligoninę, jei nėra galimybės gydytis kuo aukštesnio lygio gydymo įstaigoje, nes komplikacijos gali vystytis žaibiškai, nepaisant geriausio gydymo. Palaikomasis ir kitas gydymas pacientui yra skiriamas atsižvelgiant į jo būklę:
„Kai kurios gydymo, švietimo, kitos įstaigos gali tikrinti savo narius dėl šios infekcijos profilaktiškai. Nustačius besimptomį meningokoko nešiojimą, t. y. asmenį, kurio gleivinėse gyvena jam pačiam nepavojinga meningokoko atmaina, kartais skiriamas gydymas, siekiant ją išnaikinti ir sumažinti riziką asmenims, kuriems užsikrėtimas būtų pavojingas.“
Apsisaugoti padeda skiepai
Siekiant išvengti meningokokinės infekcijos bakterijų plitimo ir pernešimo, rekomenduojama gerai vėdinti patalpas, taip pat plitimą stabdo barjerinės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, kaukės. Esant ligos atvejui kolektyve ar šeimoje, kontaktavusiems asmenims skiriama antibiotikų profilaktika nelaukiant, kol pasirodys infekcijos simptomai. Dar viena apsaugos priemonė – skiepai.
„Kai kurioms meningokokų atmainoms yra sukurti skiepai. Šiuo metu Lietuvoje nuo meningokoko B atmainos, labiausiai pas mus paplitusios, skiepijami vaikai nuo 3 mėnesių amžiaus.
Gimę iki 2018 metų Gegužės 1 dienos gali pasiskiepyti savo lėšomis, nes skiepas tik neseniai įtrauktas į nacionalinę skiepų programą, ar gauti skiepą kitu būdu, pavyzdžiui, nuo 2020 metų šia vakcina skiepijami visi kariai“, – aiškino šeimos gydytoja.
Ji pabrėžia, jog skiepytis nuo kitų meningokoko atmainų Lietuvoje nėra tikslinga, nes šios atmainos yra itin retos. Tiesa, jei asmuo pats pageidauja arba keliauja po šalis, kur gali užsikrėsti Lietuvoje retomis meningokoko atmainomis, gali gauti vakciną.
Pasiteiravus, ar skiepai – vienintelis būdas apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos ir jos komplikacijų, J. Latauskienė sako, jog tai filosofinis klausimas, tačiau dabar galime skiepytis, nes ligos eiga gali komplikuotis žaibiškai ir net kokybiškiausias gydymas gali nepadėti išsaugoti žmogaus gyvybės:
„Galbūt ateityje, pavyzdžiui, genų inžinerijos dėka, šios ligos nebeliks, tačiau kol kas galime džiaugtis, kad pavyko sukurti skiepą meningokokui B, būtent tam, kuris dažniausias Lietuvoje. Iš susirgusių simptomine liga, iki 15 proc. asmenų miršta nepaisant geriausio ir laiku skirto gydymo. Todėl skiepytis tikrai verta.“