Jolita tokio radinio anksčiau nebuvo aptikusi, tad padarė kelias grybo nuotraukas ir pasidalijo jomis socialiniuose tinkluose.
Susisiekus su klaipėdiete, ji sutiko su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalinti šiomis nuotraukomis.
„Sekančią dieną grybas jau buvo pajuodęs“, – įdomybe dalijosi Jolita.
Radinį pakomentavo gamtininkas
Apie šį neįprastos išvaizdos grybą skaitytojams papasakojo gamtininkas Deividas Makavičius. Jis atskleidė, kad tai – grybas Šveinico rudapintė.
Pasak jo, anksčiau šis grybas buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau dabar jau nebėra. Vis tik, gamtininkas pridėjo, kad tokį grybą aptikti nėra dažnas reiškinys.
„Dažniausiai jis aptinkamas brandžiuose, sausuose pušynuose. Jis priklauso afiloforiečių grupei, o skaidant dar smulkiau – kempiniečių grupei.
Žmonės mato, kad toks grybas yra panašios formos į kempinę. Jie juos pastebi augančius ant medžių ar kelmų“, – atskleidė gamtininkas.
Pasak specialisto, tokių kempiniečių, kaip šis, Lietuvoje yra daugiau nei 400 rūšių. Jie dažnai pastebimi augantys ant medžių.
Anot jo, ne vienas mano, kad toks grybas medžiui kenkia, tačiau nevertėtų daryti išvadų per anksti – jie ant medžių auga jau tik paskutinėje medžio gyvybinėje stadijoje.
„Kai kurios kempiniečių grybų rūšys ardo jau negyvą medieną, skaido ląsteles ir vėl tas pats medis grįžtą į dirvožemį, iš kurio maisto medžiagų gauna kiti medžiai.
Jeigu jų nebūtų, turėtume daug nuvirtusių, išlūžusių medžių, mes praeiti pro mišką negalėtume. Tad jie atlieka svarbų vaidmenį.
Visgi, miškininkų jie laikomi kenkėjais, nes pagreitina medienos žūtį ir pablogina būklę“, – informavo jis.
Greitai besikeičiantis grybas
Aptarus šio grybo naudą gamtai, D. Makavičius taip pat papasakojo apie jo naudą žmogui.
Pasak jo, lietuviai įpratę į grybus žvelgti kaip į maistą, vis tik šios funkcijos Šveinico rudapintė neatlieka.
„Didelės mitybinės reikšmės šie grybai neturi. Žinoma, kelios jų rūšys yra valgomos, kaip, tarkime, valgomoji voveraitė, kuri jiems priklauso.
Visgi, šiai rūšiai priklausantys grybai daugiau naudojami vaistams“, – atskleidė specialistas.
Taip pat jis pridūrė, kad šis grybas yra linkęs greitai keistis, dėl to ragino nenustebti pamačius jo pokyčius.
„Šie grybai, jų spalvos ir vaisiakūniai keičiasi. Tarkime, pirmą kartą jį aptikus ir atėjus apžiūrėti jo vėlesniu laiku gali atrodyti, kad čia visai kitas grybas“, – paaiškino D. Makavičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
