Gamtininkai pasidalijo žiniomis su gamtos mylėtojais.
Prašė neliesti erelių jauniklių
Šia žinia socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo puslapis „Padėkime ereliams“. Jame buvo kreipiamasi į miško lankytojus ir prašoma jų neskambinti gamtininkams, kuomet matomi iš lizdo iškritę jaunikliai.
„Pasipylė grybai, pasipylė paukščių „gelbėjimai“
Kad Lietuvos miškuose pasipylė grybai sužinome ne tik iš įspūdingų radinių nuotraukų facebooke ir televizijos reportažų, bet tuo pačiu metu atsiranda ir skambučiai bei žinutės apie „gelbėtinus“ ereliukus. Deja, didžioji dalis atvejų būna, kad ne „gelbėjami“, o grobiami iš gamtos sveiki, nesužeisti, ką tik savarankiškai lizdus palikę ir todėl dar nelabai paskrendantys jaunikliai.
Deja, neretai paimtų iš gamtos jauniklių nebegalima grąžinti atgal dėl per ilgo žmonių aplinkoje praleisto laiko ar nežinant tikslios aptikimo vietos. Šiuo metu Lietuvos miškuose lizdus palikinėja mažųjų erelių rėksnių bei vapsvaėdžių jaunikliai, abi rūšys yra saugomos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
„Radau nepaskrendantį paukštį ant žemės, kaip jį reikia gelbėti“?
Jei radote stambų paukštį ant žemės, tai dar nereiškia, kad jam apskritai reikia pagalbos. Paukščių jaunikliai dažnai palieka lizdus dar nemokėdami gerai skraidyti, dažnai po pirmo skrydžio nepataikę nutūpti ant medžio šakos jie nusileidžia ant žemės ir kaupia jėgas naujiems bandymams.
Tėvai juos suranda ant žemės, maitina bei saugo nuo plėšrūnų akylai stebėdami iš aukštų medžių. Tačiau nežinodami ir, atrodytų, gerų ketinimų vedami, žmonės gaudo, nešasi namo, skambina globėjams ir taip tik padaro meškos paslaugą, nes dažniausiai toks jaunas paukštis ne išgelbėjamas, o pražudomas, nebegali grįžti į gamtą pilnaverčiam gyvenimui. Todėl sakome: Erelis ne grybas – palik jį miške!
Tiesa, kartais, ypač po audrų, iš tiesų atsiranda nelaimėlių, kuriems gali reikėti šiokios tokios pagalbos. Jei ant žemės dar neapsiplunksnavęs (pūkuotukas) ar „pusplunksnis“ jauniklis, vadinasi, tiesiog atsitiko nelaimė iškristi iš lizdo. Tokie toli nuo lizdų nenukeliauja, tad pastebėjus neapsiplunksnavusį stambų paukštį ant žemės, pirmas darbas – surasti šalia esantį lizdą ir bandyti jauniklį grąžinti arčiau jo, pakelti ant šakų.
Žinoma, geriausia būtų įkelti atgal į lizdą, bet tai nelengva užduotis ir tokiais atvejais gali padėti ornitologai, tačiau svarbiausia - neskubėti nešti tokio jauniklio iš miško, o pirmiausia gerai apieškoti aplink tą vietą, surasti lizdą medyje, tiksliai užfiksuoti paukščio aptikimo vietos koordinates. Turime jau tikrai ne vieną tokią laimingai pasibaigusią istoriją, kai jauniklis buvo išgabentas iš miško, tačiau laiku įsikišus po kelių dienų grąžintas tėvams ir sėkmingai išaugo (nuoroda komentaruose).
Taigi, dar kartą:
Ką daryti aptikus stambų paukštį miške ant žemės
galite nufotografuoti, tačiau ir dėl jūsų, ir dėl paukščio saugumo nepatariame paukščių liesti ir/ar imti į rankas;
pasižymėkite paukščio aptikimo vietos koordinates ir, jei paukštis atrodo sveikas, kuo greičiau pasišalinkite iš tos vietos, kad neišbaidytumėte jo ar jo tėvų;
jei paukštis akivaizdžiai sužeistas (kruvinas, sparnai ar kojos nenatūralioje padėtyje, nevaldomi) – tuomet skambinate 112 ir pranešate apie sužeistą laukinį gyvūną, jo tikslias koordinates, informacija bus perduota LSMU Laukinių gyvūnų globos centrui;
jei paukštis jau parneštas iš miško ir nesimato akivaizdžių sužalojimo požymių, reikia nedelsiant jį grąžinti į tą pačią radimo vietą ir pasišalinti – tėvai jį suras pagal balsus;
jei rugpjūčio mėnesį aptikus plėšrų paukštį abejojate ar reikia gelbėti, ar tai yra sveikas jauniklis – geriau palikti gamtos prieglobstyje ir suaugusių paukščių rūpesčiui.
Prašome dalintis, skleisti žinią plačiai, kad pasiektų kiekvieną grybautoją ar miško lankytoją, kad visi ereliukai ir vapsvaėdžiai augtų saugūs savo namuose!
Informaciją parengė dr. G. Grašytė, dr. R. Treinys“, – įraše rašė jie.
