Pasak dermatovenerologės, deginimasis kaip būtinybė atsirado ne taip seniai. Anksčiau įdegis nebuvo norimas ir iki praeito amžiaus vidurio tai nebuvo grožio etalonas.
Sumažėjus mūsų drabužiams ir atsiradus nedaug uždengiantiems maudymosi kostiumėliams, „sveikas” įdegis pabrėžė kūną ir tapo poilsio bei grožio simboliu.
„Kadangi praeitame šimtmetyje žmonės tiek nesportavo, kūnas nebuvo labai tvirtas ir buvo kiek suglebęs. Kad to nesimatytų, žmonės ėmė degintis. Buvo tamsesnio gymio etalonas. Eigoje atsirado tai, kad įdegis, kaip ir cigaretės, tapo moteriškumo simboliu”, – aiškino profesorė.
Be viso to, atsirado ir soliariumai, kuriais buvo rodoma, kad įdegis turi likti kuo ilgiau. Pagerėjusios pajamos bei pasikeitęs gyvenimo būdas paskatino važiuoti į šiltus kraštus, degintis, grįžus eiti į soliariumus ir palaikyti įdegį visus metus.
„Prieš 20–30 metų degintis buvo madinga ir gražu, niekas nekalbėjo apie žalą, bet išaugus odos vėžio atvejų skaičiui, kai kurie susimąstė, kodėl. Žinoma, tai siejasi su genetika, stresu, tačiau didžiulis veiksnys yra būtent ultravioletiniai spinduliai”, – teigia profesorė.
Net ir bronzinis įdegis yra pavojaus signalas
Galime manyti, kad nuo saulės turi saugotis tik žmonės, turintys labai šviesią odą, pvz., mėlynakiai arba raudonplaukiai. Vis dėlto net tada, kai mūsų kūnas įdega be raudonio, kūnas į tai reaguoja kaip į uždegimą. Melanocitai, gavę pirmuosius ultravioletinius spindulius, iškart siunčia SOS signalą kūnui.
Pasak dermatovenerologės, tai kiek primena sepijų išleidžiamą rašalą – oda siunčia signalą, kad reikia apsaugoti odą, ir paleidžiama pigmento plėvelė. Ji yra tarsi apsauga virš ląstelės branduolio, siekiant apsaugoti genetinę medžiagą. Net ir viena deginimosi sesija sukelia uždegimą ir verčia odą apsiginti.
„Jeigu klausiate dermatologo, ar deginimasis yra gerai, atsakymas visada bus ne. Joks deginimasis nėra saugus. Jeigu žmogus turi norą degintis, reikia paklausti, kodėl. Reikia suvokti, kokia didelė yra odos vėžio rizika, odos senėjimo rizika, kas ypač kelia nerimą moterims”, – perspėja Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Išimtys, yra tada, kai turite žvynelinę, atopinį dermatitą ar kitos rūšies odos ligą. Tada sudaroma schema, kurioje kombinuojamas sūrus jūros vanduo ir buvimas ant saulės, bet tokiu atveju duodamos labai aiškios instrukcijos.
Pokyčius turite daryti dabar
Profesorė pasakoja, kad priežastis, kodėl žmonės nereaguoja į deginimosi žalą, yra todėl, kad klaidos, kurias padarome dabar, pasirodo tik po 10 ar net 20 metų. Atsiranda seborėjinė keratozė, karpos, taip pat oda greičiau parodo senėjimo požymius, tačiau melanoma gali pasirodyti ir anksčiau:
„Nuo melanomos nukenčia tiek daug jaunų žmonių, nes melanomai svarbūs nudegimai vaikystėje ir viskas, ką padarai iki 25 metų. Keli nudegimai pakelia riziką. Išties liūdna, kad žmonės, o ypač moterys, apie saulės žalą susimąsto tik vėliau, kai pasireiškia senėjimo požymiai, tačiau nepagalvoja apie odos ligų riziką. Visuomenėje išvaizda už sveikatą tapo svarbiau.”
Soliariumai irgi nėra būdas palaikyti įdegį, nes 20 kartų soliariume per metus padidina melanomos riziką net 75%.
„Esu tiek nustačiusi jaunoms pane lėms, kurioms dar tik suėję 18, nes deginosi soliariumuose, dovanojo viena kitai kuponus nuo 14–16 metų. Po to, jau kai 25 metai, kyla pavojus. Ir jos visos savo istorijose turi tokių nekaltų vaikščiojimų į soliariumą,” – pabrėžia Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Deginimasis be drabužių yra dar pavojingesnis, nes kai kurios kūno vietos yra itin jautrios. Nors nėra tyrimų, kad deginimasis be liemenėlės sukels krūties vėžį, jis vis tiek yra kenksmingas. Deginantis išauga ir rizika susirgti bazalioma, plokščialąsteline karcinoma.
Nepamirškite ir to, kad mėlynoji šviesa, sklindanti iš visų ekranų, taip pat kelia pavojų odai. Apie ją žmonės taip pat nesusimąsto ir nesupranta, iš kur atsiranda pigmentiniai pokyčiai – prie to prisideda būtent mėlynoji šviesa.
Nors deginimasis kelia daug problemų, profesorė pabrėžė, kad per pastaruosius metus tikrai matosi pokytis, ir žmonės susimąsto apie saulės daromą žalą. Vis dažniau jie kasmet eina pasitikrinti dėl odos vėžio, kas, pasak jos, turi tapti visų mūsų ritualu, o jauni žmonės patys žino apie saulės pavojus.
Kaip apsisaugoti?
Rekomendacija – jeigu esate paplūdimyje, jūsų pareiga yra saugotis nuo pavojingų spindulių. Turite pasitepti apsauginiu kremu prieš einant į paplūdimį ir tai kartoti kas 2–3 valandas. Apsauga kūnui turi būti ne mažiau SPF 30, veidui, kaklui, dekoltė, plaštakoms, skalpui ne mažiau SPF 50. Ji nepriklauso nuo amžiaus.
Atsiminkite ir tai, kad maži vaikai iki 3 metų negali būti saulėje, ypač piko valandomis. Nepamirškite, kad nuo saulės turime saugotis visus metus, nes jos poveikis nedingsta.
„Be poveikio galite išbūti iki pusvalandžio, o jeigu jūsų kūnas turi geresnę apsaugą – ir iki valandos. Tam, kad gautumėte tinkamą kiekį vitamino D, saulėje reikėtų būti 3 kartus per savaitę po 10–15 minučių ir to pilnai užtenka. Dauguma žmonių galvoja, kad kuo ilgiau būsite saulėje, tuo daugiau gausite vitamino D, bet užtenka ir tiek laiko”, – teigia dermatovenerologė.
Pasirūpinkite ir skėčiais, rūbais, kuriais galite prisidengti. Deginimasis yra pasirinkimas, todėl žinant, kiek daug pavojų sukelia saulė, turite pamąstyti, ar bronzinis kūnas yra vertas odos vėžio rizikos.
Žinoma, prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė priminė, kad saulė nėra tik problemas kelianti blogietė: „Nereikia galvoti, kad dabar saulė yra mūsų priešas ir negalime gyventi naktiniame režime.
Saulės šviesa yra būtina mūsų energijai, laimei, darbingumui, susikaupimui. Tačiau reikia atsiminti, kad tikslingas pasirinkimas ilgai degintis ir taip žaloti odą nėra gerai. Jeigu taip darote, pasiskaitykite, kokios yra pasekmės.”
