Aneurizma – nenormalus kraujagyslės išplatėjimas, kuris gali baigtis plyšimu ir kraujo išsiliejimu į organizmo vidų.
Pasak gydytojo-kraujagyslių chirurgo A. Skrebūno, aneurizmų gali atsirasti įvairiose kūno vietose, tačiau dažniausiai jos atsiranda pilvinėje aortoje:
„Pilvinės aortos aneurizma ir yra dažniausia kalbant apie visas arterijas. Rečiau nustatomos ir kojų, žarnyno, smegenų arterijų aneurizmos. Gali būti ir venų aneurizmos, bet jos yra ypatingai retos“.
Kodėl atsiranda aneurizma?
Aneurizmos atsiradimo priežastys vis dar nėra tiksliai žinomos, tačiau yra keletas stebėjimais grįstų teorijų. Viena iš jų, kad aneurizmos vystymasis prasideda tada, kai nusilpsta vidurinis kraujagyslės sluoksnis.
„Yra vidinis, raumeninis – vidurinis – ir išorinis arterijos sienelės sluoksniai. Kai vyksta degeneracija, vidurinio sluoksnio silpimas, tada ir vystosi aneurizma. Priežasčių, kodėl išsivysto aneurizma, nėra atrastų. Tačiau yra kelios teorijos. Viena iš jų – infekcinė aneurizmos atsiradimo kilmė. Kita teorija sako, kad galbūt įtakos turi kraujotakos nepakankamumas viduriniame kraujagyslių sienelės sluoksnyje. Tačiau čia tik teorijos“, – sako jis.
Visgi ganėtinai aiškūs aneurizmos atsiradimo rizikos veiksniai. Labai stiprus veiksnys – rūkymas, kiti stiprūs veiksniai – vyriška lytis ir vyresnis amžius bei hiperlipidemija – cholesterolio padidėjimas kraujyje, aukštas arterinis kraujo spaudimas. Taip pat įtakos gali turėti ir genetiniai veiksniai, kai šeimoje yra buvusių aneurizmos atvejų.
„Aneurizma atsiranda tada, kai kraujagyslės sprindis padidėja 1,5 karto už savo normalų dydį. Jeigu kalbam apie pilvinę aortą, jos diametras priklauso nuo lyties ir pačio žmogaus organizmo, bet norma yra 1,8–2 cm. Jeigu aorta yra 3 cm, tada jau galima sakyti, kad atsirado aneurizma“, – aiškina gydytojas.
Pasirodo, kad žmonės sergantys cukriniu diabetu rečiau susiduria su aneurizmomis, tačiau, kas tai lemia, vėlgi nėra tiksliai žinoma.
„Yra įrodymų, kad cukriniu diabetu sergantiems žmonėms aneurizmos progresuoja lėčiau, o ir tų cukriniu diabetu sergančių žmonių populiacijoje susirgimų aneurizmomis yra mažiau. Aiškių įrodymų, ar pati liga, ar jos gydymas apsaugo nuo aneurizmos, nėra“, – priduria A. Skrebūnas.
Kaip gydyti aneurizmą?
Kad aneurizma yra klastingas susirgimas rodo ir tai, kad jai atsiradus žmogus nejaučiu visiškai jokių simptomų, o jos randamos laimingo atsitiktinumo dėka.
„Paprastai aneurizma pilvinėje aortoje nustatoma visiškai atsitiktinai dėl kitų priežasčių ar ligų atliekant pilvo echoskopinį tyrimą, kompiuterinę tomografiją. Retais atvejais dėl savo dydžio, jeigu ji yra labai didelė, pilve gali kelti skausmą“, – sako gydytojas.
Vienintelis būdas išgydyti aneurizmą – operacija, tačiau ji atliekama tik tais atvejais, kai ima grėsti rimčiausia komplikacija – aneurizmos plyšimas, kurį lydi staigus skausmas pilve, nugaroje, ir sąmonės praradimas. Deja, bet ši komplikacija, kurios gydytojai stengiasi išvengti, dažniausiai baigiasi mirtimi.
„Yra labai aiškūs, įrodymais pagrįsti kriterijai, kuomet pilvinės aortos aneurizmą reikia operuoti. Moterims operuoti reikia tada, jeigu diametras pasiekia 5 cm, o vyrams – 5,5 cm arba, kai gydytojai žino, kad pacientas turi aneurizma, ji gali būti nepasiekusi šių ribų, bet per metus paaugusi 1 cm ar daugiau.
Yra įrodyta, kad atsiradus vienam iš šių dviejų kriterijų, labai išauga plyšimo galimybė, o operacijų rizika tampa mažesnė nei pačios ligos. Aneurizma iki 5 cm moterims ir iki 5,5 cm vyrams, turi mažą plyšimo riziką, todėl nėra operuojamos. Tokie pacientai yra stebimi. Patys pacientai turi palaikyti normalų kraujo spaudimą, vengti didelio fizinio krūvio, jeigu rūko, mesti rūkyti. Aišku, prisideda ir visi kraujo ir širdies ligų riziką mažinantys dalykai, cholesterolio mažinimas“, – vardija gydytojas.
Didžioji dalis pacientų miršta
Pasak gydytojo A. Skrebūno, jeigu aneurizma plyšta, žmonių mirštamumas siekia net 60 proc. tų, kurie pasiekia gydymo įstaigas. Nemaža dalis miršta taip ir nepasiekę ligoninės, todėl geriausia pirmoji pagalba – aneurizmą surasti dar prieš jos plyšimą.
„Procentas, kuris išgyvena yra nedidelis. Kodėl taip yra? Įsivaizduokite, plyšta stambiausia kraujagyslė, kuri eina iš širdies, be abejo, yra variantų, kaip aneurizma plyšta, bet žmogus netenka daug kraujo. Dažniausiai tai būna vyresnio amžiaus pacientai, kurie turi gretutinių ligų, o ypač širdies ligų.
Kraujo netekimas apsunkina visas sistemas – tarp jų ir širdies, kraujagyslių. Nesvarbu kaip greitai pradėsime teikti pagalbą, bet kai kurie žmonės tiesiog neturi šansų išgyventi“, – sako gydytojas.
Deja, tačiau Lietuvoje kol kas nėra patikrų programos, kurios metu visi vyresnio amžiaus žmonės būtų kviečiami tikrintis dėl aneurizmų ir vėliau, jeigu ji randama, stebimi.
„Kol kas to nėra, tad jeigu pavyksta atsitiktinai ją surasti, tokius pacientus prižiūrime. Ir jeigu jie pasiekia tą ribą, kada jau reikia gydyti, operuojama, kad ji nesuplyštų“, – aiškina gydytojas.
