Moteris atskleidė, kokių maisto produktų per karščius reikėtų vengti, o kokius kaip tik dažniau įtraukti į maisto produktų sąrašą.
Vengtini produktai
Pasak S. Čapkauskienės, yra tokių maisto produktų, kurių vartojimas karštuoju vasaros periodu gali pakenkti organizmui. Ji tikina, kad žinant šiuos produktus, geriau jų vartojimo privengti.
„Per didelius karščius tam tikri maisto produktai gali sustiprinti organizmo pastangas palaikyti optimalią temperatūrą ir hidratacijos lygį. Šių maisto produktų vengimas gali padėti išvengti su karščiu susijusių sveikatos sutrikimų“, – pokalbio metu kalbėjo pašnekovė.
Taip pat moteris įvardijo ir produktus, kuriuos iš savo meniu reiktų, jeigu ne išbraukti, tai bent jau sumažinti jų vartojimą:
- Daug cukraus turintys maisto produktai ir gėrimai gali sukelti dehidrataciją. Cukrus turi būti skaidomas, o tam iš organizmo reikia vandens. Be to, dėl didelio cukraus kiekio kraujyje gali padidėti šlapimo gamyba, todėl dar labiau netenkama skysčių ir sustiprinama dehidratacija esant aukštai aplinkos temperatūrai.
- Kofeino turintys gėrimai veikia kaip diuretikas, skatinantis skysčių netekimą padidėjus šlapinimuisi. Dažniausiai tai būna kava, arbata, energetiniai gėrimai ir kai kurie gazuoti gėrimai. Tyrimai parodė, kad kofeinas didina šlapimo išsiskyrimą ir gali prisidėti prie dehidratacijos, ypač asmenims, kurie nėra įpratę reguliariai vartoti kofeino.
- Alkoholis taip pat veikia kaip diuretikas, didinantis šlapimo išsiskyrimą ir skatinantis dehidrataciją. Be to, alkoholis silpnina organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą. Alkoholio vartojimas gali sumažinti antidiurezinio hormono sekreciją, todėl inkstai išskiria daugiau vandens. Šis diuretinis poveikis gali sukelti dehidrataciją, kuri pavojinga esant karštam orui.
- Daug baltymų turintis maistas – baltymų apykaitos metu susidaro daugiau šilumos palyginus su riebalais ir angliavandeniais. Vartojant per daug baltymų gali padidėti organizmo šilumos gamyba – tai reiškia, kad baltymams virškinti reikia daugiau energijos ir susidaro daugiau kūno šilumos, o tai gali būti nenaudinga esant aukštai oro temperatūrai.
- Aštrus maistas taip pat gali padidinti organizmo temperatūrą ir paskatinti prakaitavimą, todėl labiau netenkama skysčių. Nors prakaitavimas yra natūralus vėsinimosi mechanizmas, per didelis prakaitavimas gali sukelti dehidrataciją. Aštrių maisto produktų veiklioji sudedamoji dalis kapsaicinas per tam tikrus kelius suaktyvina termogenezę ir prakaitavimą.
- Sūrus maistas. Daug natrio turintis maistas, pavyzdžiui, perdirbti užkandžiai, konservuotos sriubos ir greitas maistas, gali sukelti dehidrataciją, nes organizmas sulaiko vandenį. Dėl to gali sutrikti elektrolitų, kurie yra labai svarbūs hidratacijai palaikyti, pusiausvyra. Dėl didelio natrio kiekio suvartojamo, organizmas, norėdamas subalansuoti druskų koncentraciją, iš ląstelių ištraukia vandenį, o tai lemia jų dehidrataciją.
- Keptas ir riebus maistas: tai sunkiai virškinamas maistas, todėl organizmas gali jaustis vangus ir pervargęs, o tai nėra idealu esant aukštai aplinkos temperatūrai. Riebalų virškinimas yra lėtas procesas, reikalaujantis daug energijos, todėl padidėja organizmo medžiagų apykaitos greitis ir vidinė temperatūra, o tai gali prisidėti prie diskomforto ir perkaitimo karštyje.“
Naudingi produktai
Anot dietologės, svarbu laikytis taisyklių ir karštomis dienomis rečiau vartoti vengtinus produktus. Tačiau taip pat svarbu vartoti tokį maistą, kuris turėtų organizmui reikalingų medžiagų ir pakankamai vandens.
„Vengdami aukščiau išvardintų maisto produktų ir rinkdamiesi daug maistinių medžiagų ir vandens turinčius produktus, žmonės gali geriau palaikyti hidrataciją ir bendrą savijautą per didelius karščius.
Vietoj to rekomenduojama vartoti daug vandens turinčių maisto produktų (pvz., vaisius ir daržoves), neskaldytų grūdų, kad palaikytumėte organizmo poreikius karštu oru“ , – pasakojo ji.
Ji taip pat pateikė kelis pavyzdžius produktų, kuriuos rekomenduojama valgyti:
„Kokie produktai turi daugiausiai vandens – tai žalios lapinės salotos (96%), salieras (95%), agurkai (95%), cukinija (94%), pomidorai (94%), kalafijoras (92%),arbūzas (92%), braškės (91%), persikai (89%), apelsinai (88%), greipfurtas (88%).“
Ji taip pat paaiškino, kokius gėrimus verta pasirinkti karštų orų metu:
- Vanduo yra veiksmingiausias gėrimas, padedantis išlaikyti hidrataciją. Daugybė tyrimų rodo, kad vanduo yra geriausias hidratacijos būdas, nes greitai pakeičia prakaituojant prarastus skysčius ir neturi neigiamo poveikio medžiagų apykaitai ar sveikatai.
- Elektrolitų tirpalai: šie gėrimai skirti pakeisti prarastus elektrolitus (pvz., natrį, kalį ir magnį) bei skysčius. Jie ypač naudingi ilgai trunkančios fizinės veiklos metu. Tyrimai rodo, kad elektrolitų tirpalai gali padėti išvengti hiponatremijos (mažo natrio kiekio kraujyje) ir kitų disbalanso sutrikimų, kurie gali atsirasti per daug prakaituojant. Jie taip pat pagerina skysčių sulaikymą ir įsisavinimą organizme.
- Kokosų vanduo – šis gėrimas veiksmingas rehidratacijai, nes užtikrina gerą elektrolitų ir natūralių cukrų pusiausvyrą, o tai gali padėti greitai atsigauti po dehidratacijos.
- Karšti gėrimai (pvz.: arbatos) – gali atrodyti nelogiška gerti karštą gėrimą, kai jau jaučiatės perkaitę, tačiau tai moksliškai pagrįstas patarimas. Tačiau, labai karštą ir drėgną dieną, jei dėvite daug drabužių arba jei prakaito tiek daug, kad jis pradeda lašėti ant žemės ir neišgaruoja nuo odos paviršiaus, gerti karštą gėrimą yra blogai, tad reikia rinktis vėsesnį.
Kodėl svarbu pasirinkti tinkamą maistą?
Dietistė pasakoja, kad į savo meniu įtraukti organizmui naudingus produktus per karščius gali būti labai naudinga. Pasak jos, tai gali pagerinti ne vieną procesą:
„Žmogaus organizmo mitybos poreikiai ir medžiagų apykaitos procesai gali labai skirtis kintant aplinkos temperatūrai. Naujausi moksliniai argumentai rodo, kaip mitybos koregavimas gali optimizuoti sveikatą ir savijautą priklausomai nuo to, ar karšta, ar ne“, – kalbėjo dietistė.
Moteris išvardijo, kaip mums gali padėti tinkamų vartojimui produktų pasirinkimas:
- Tai nulemia medžiagų apykaitos greitis ir termogenezės procesai. Moksliniai tyrimai rodo, kad organizmo bazinė medžiagų apykaitos norma gali prisitaikyti prie išorės temperatūros: karštomis sąlygomis ji sumažėja, kad neperkaistų, o šaltomis sąlygomis padidėja, kad termogenezės būdu palaikytų kūno temperatūrą.
- Skysčių poreikis – karštu oru dėl padidėjusio prakaitavimo reikia suvartoti daugiau skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos. Vėsesniu oru hidratacijos poreikis išlieka, tačiau nėra toks skubus.
- Maistinių medžiagų tankis ir virškinamumas – daug baltymų ir riebalų turinčių patiekalų terminis maisto poveikis (tai energija, sunaudojama virškinant, įsisavinant maistines medžiagas) yra didesnis, todėl didėja kūno šilumos gamyba. Todėl tokio tipo maistas labiau tinkamas vėsesniu oru.
- Elektrolitų balansas – moksliniai tyrimai rodo, kaip svarbu palaikyti elektrolitų pusiausvyrą, kad būtų palaikoma raumenų funkcija ir išvengta mėšlungio, ypač per karščius, kai elektrolitų netenkama daugiau.
- Maisto temperatūra ir vėsinantis poveikis – vėsinančio maisto, pvz., daug vandens turinčių vaisių ir daržovių, valgymas gali padėti sumažinti kūno temperatūrą karštu oru, o šiltas, sotus maistas gali padėti palaikyti kūno šilumą šaltu oru.
- Apetitas ir virškinimas – tyrimai rodo, kad aplinkos temperatūra turi įtakos hormoniniams signalams, susijusiems su alkiu ir sotumu. Pavyzdžiui, karštis gali slopinti apetitą, veikdamas tokius hormonus kaip grelinas ir leptinas, o vėsesnė temperatūra gali skatinti alkį, kad palaikytų didesnį energijos poreikį.
- Sezoniškumas – vartojant sezoninius ir vietoje prieinamus maisto produktus, galima geriau prisitaikyti prie natūralių organizmo poreikių ir aplinkos sąlygų ir taip palaikyti optimalią sveikatą.
