„Facebook“ socialiniame tinkle, teminėse nuotakų grupėse neretai moterys prašo viena kitos patarimų, patirties dėl būsimos pavardės keitimo. Dažniausiai pasitaikantis ir nerimą keliantis klausimas tarp jaunamarčių – pavardės keitimas nestandartine galūne.
Neseniai ištekėjusi Edvina tv3.lt portalui pasakojo, kad net ir gyvendama užsienyje, galimybės pasirinkti vyro pavardę su galūne -o neturėjo.
„Metrikacijos skyriuje gavau gan greitą ir trumpą atsakymą, kad tokios galimybės nėra, nes mano jau esamo vyro giminės moterys šią pavardę yra sulietuvinusios į galūnę -ienė, todėl ir aš privalau rinktis tokį pavardės variantą”, – teigė Edvina.
Populiariausia pavardžių daryba Lietuvoje yra su galūne -ienė
Populiariausia ištekėjusių moterų pavardžių daryba Lietuvoje yra su galūne -ienė. Šią priesaga vesti galima iš visų lietuviškų vyriškų pavardžių. Kaip alternatyva kitokiai pavardės galūnei yra galima galūnė -ė. Tokia pavardės forma, neįpareigoja bei nenurodo motes šeiminės padėties.
Be to, tekėdama moteris neprivalo keisti savo mergautinės pavardės. Ją gali pakeisti į nerodančią šeiminio statuso formą arba sudaryti dvigubą, skiriamą su brūkšneliu. Tačiau pravartu žinoti, kad tokios pavardės trumpinti oficialiuose dokumentuose neleidžiama.
Panašiai kaip ir Edvinai, tv3.lt portalo kalbinta Eglė (aut. past. moters vardas pakeistas, tačiau redakcijai žinomas) pasakojo, kad leidimo gauti vyro pavardę, kuri baigiasi -a galūne taip pat negavo. „Su Vilniaus metrikacijos skyriumi konsultavausi telefonu, buvo kategoriškai pasakyta, kad jokių -a galūnių negausiu, niekas mano prašymo netenkins, nes čia vyriška giminė, o vyro šeimoje tokių moterų pavardžių nėra. Nusprendžiau nebevargti ir tiesiog užpildžiau prašymą su -ė“, – sakė Eglė.
Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) numatytus ištekėjusių moterų asmenvardžių keitimų nutarimus, vieninteliu atveju po santuokos sudarymo moters pavardė išlieka nepakitusi, kuomet vyriška pavardė baigiasi galūne -ė, pavyzdžiui, Paukštė.
Nori rinktis vyriškos giminės pavardę
Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė tvirtina, kad jie pavardes suteikia pagal VLKK nutarimus, kuriais yra numatyta, jog Lietuvoje moterų pavardės po santuokos yra įtvirtinamos renkantis pavardę su priesagine galūne -ienė arba su galūne -ė.
Pasiteiravus, ar dažnai sulaukiama prašymų leisti rinktis vyriškos giminės pavardę, specialistė teigia, kad Klaipėdoje nors ir ne daug, tačiau pasitaiko. „Mes nefiksuojame kiek tokių prašymų gauname, bet, kad jų būna, kad teiraujasi, tad tikrai pasitaiko. Tačiau vėlgi, yra paaiškinama, kad tokios galimybės vyriškos natūros pavardės suteikti registruojant santuoką Lietuvoje nėra ir tas klausimas sprendžiamas kitaip“, – sako G. Misevičienė.
„Facebook“ nuotakų grupėje, moterys dalinosi patirtimi, kad daug kas priklauso nuo to, kurioje šalyje susituokė ir kokia yra vyro šeimos moterų pavardžių istorija.
„Mes tokių atvejų retai turime, gal Vilniaus metrikacijos skyriuje jų pasitaiko daugiau, tačiau ten (aut. past. užsienio šalyse) yra vėl kiti įstatymai ir pagal juos yra numatyta, kad jeigu nuolatinė vieta užsienio valstybėje ir jeigu tokia pavardė suteikta, mes ją galime įrašyti“, – situaciją komentuoja Klaipėdos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja G. Misevičienė.
Pasak specialistės, kiekviena situacija yra skirtinga ir turi daug visokių savų niuansų.
„Mes pirmiausia žiūrime, ar tai yra lietuviška pavardė, jeigu ne, tai galbūt latviška ar slaviška pavardė, vėlgi yra tam tikri niuansai, kur be abejo atsižvelgiame į juos ir tikrai negalime priversti moterų būtinai tik imti pavardę priesaginę arbe ne“, – tvirtino Gražina Misevičienė.
