Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė portalui tv3.lt pasakojo, kam gali pasireikšti alerginės reakcijos į vakcinas ir kas jas sukelia.
Alerginės reakcijos nuo vakcinų pasireiškia itin retai, jų dažnis nėra didelis, pavyzdžiui, pasiskiepijus „Pfizer–BioNTech“ vakcina, sunkių reakcijų arba anafilaksijos atvejų yra 11,1 iš 1 milijono vakcinuotųjų minėtąja vakcina.
„Šnekant apie visas vakcinas, naujosios taip pat ne išimtis, alerginės reakcijos dažniausiai kyla ne dėl vakcinoje esančių veiksliųjų medžiagų, tačiau nuo vakcinų priedų, skirtų vakcinos galiojimo laikui pratęsti, sustiprinti vakcinos poveikį imuninei sistemai, garantuojančių vakcinos sterilumą, terpių likučių ir panašiai“, – aiškino specialistė.
Sunkiausia alerginė reakcija – anafilaksija
Abiejų tipų vakcinos, matricinės ribonukleino rūgšties (mRNR) ar virusinių vektorių vakcinos, patekusios į organizmą, skatina koronaviruso S baltymo gamybą, kovodama su pastaruoju, imuninė sistema gamina specifinius antikūnus ir ląsteles. Specialistės teigimu, alerginės reakcijos gali pasireikšti abiejų tipų skiepams.
„Alerginės reakcijos, jos nėra labai dažnos skiriant šias vakcinas. Bet yra atvejų, aprašyta, kad pasireiškia ir vienokios, ir kitokios sudėties vakcinoms.“
Sunkiausia alergijos forma – anafilaksinis šokas, kuris gali ištikti dėl vakcinoje esančių sudėtinių dalių.
„Dažniausiai šnekama apie sunkias pašalines reakcijas, kaip pavyzdys – anafilaksija. Šnekant apie anafilaksiją, galvojama, kad viso to priežastis gali būti sudedamosiose dalyse, papildomose vakcinos medžiagose esantis polisorbatas 80 arba polietilenglikolis“, – aiškino I. Bajoriūnienė.
Asmenims, patyrusiems sunkias alergines reakcijas leidžiamiesiems vaistams, kurių sudėtyje yra minėtųjų medžiagų ir šioms medžiagoms yra nustatyta alergija, pasiskiepyti nepavyks – rizika patirti anafilaksiją po COVID-19 vakcinos jiems yra itin didelė.
„Sunki alerginė reakcija – anafilaksija po pirmosios vakcinos dozės yra kontraindikacija pakartotinam skiepijimui tokios pačios sudėties vakcina. Taip parašyta ir vaisto informaciniame lapelyje. Asmenys, kurie patyrė anafilaksiją nuo vaistų, galėtų būti paskiepyti, jei tyrimais būtų nustatytas kitas, nei naujųjų vakcinų sudėtyje esanti medžiaga, anafilaksijos sukėlėjas. Tokį asmenį reikėtų nukreipti gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijai bei tyrimams", – kalbėjo gydytoja alergologė.
Neskubėkite palikti vakcinacijos vietos
Sergantiems kvėpavimo takų alerginėmis ligomis – astma, alergine sloga, sukeltomis sezoninių ar nuolatinių alergenų, bijoti nereikėtų – šios ligos nedidina rizikos nepageidaujamoms reakcijoms į vakciną, tame tarpe ir alerginėms, atsirasti.
Kitos sunkios alerginės reakcijos – bitės įgėlimams, maistui, lateksui taip pat nėra kontraindikacija, neleidžianti vakcinuoti asmens. Tačiau žmonėms, patyrusiems anafilaksiją nuo minėtųjų veiksnių, reikėtų neskubėti palikti vakcinacijos vietos.
„Sunki alerginė reakcija – anafilaksija, nutikusi nuo vaistų, neturinčių pridėtinių medžiagų, naudojamų skiepuose nuo COVID-19 ligos, kitų vakcinų, maisto, latekso ar vabzdžių nuodų, nėra kontraindikacija skiepams. Tiesiog norime, kad pacientas pabūtų gydytojo priežiūroje 30 minučių, kad neišeitų iškart po vakcinacijos ir būtų galima jį stebėti“, – aiškino specialistė.
Bijantiems alerginės reakcijos po vakcinos, gydytoja primena, kad pirmąjį kartą susiduriant su sudėtinėmis vakcinos dalimis, alerginės reakcijos nepasireikš.
Tačiau prasidėjus anafilaksijai, svarbu atpažinti jos simptomus: „Alergija atsiranda į pakartotinį kontaktą, toks yra alerginės ligos išsivystymo mechanizmas.
Anafilaksija – ūmiai besivystanti alerginė reakcija, pasireiškianti po kelių minučių alergenui, šiuo atveju vakcinai, patekus į organizmą. Anafilaksija labai tikėtina, jei po kontakto su alergenu atsiranda kelių organų pažeidimo simptomai, atitinkantys šiuo išvardintus kriterijus: simptomai atsiranda labai greitai ir minučių bėgyje blogėja, pasireiškia gyvybei grėsmingas kvėpavimo takų spazmas ir/ar kraujotakos problemos – staigus arterinio kraujospūdžio kritimas daugiau nei 20 proc. nuo apatinės žmogaus normos; atsiranda simptomai odoje ar gleivinėse – paraudimas, dilgėlinė, tinimai ir/ar pasireiškia ūmūs virškinamojo kanalo simptomais, kaip vėmimas, viduriavimas“, – kaip atpažinti sunkią alerginę reakciją dėstė I. Bajoriūnienė.
Alergiją atskirkite nuo šalutinių poveikių
Vakciną gavusiems asmenims neretai pasireiškia ir šalutinis poveikis – karščiavimas, raumenų ar sąnarių skausmai. Į tai taip pat nereikėtų numoti ranka. Pasireiškus sunkiems šalutiniams poveikiams, nedelsiant kreipkitės į gydytoją – laiku nustatytos sunkios komplikacijos gali palengvinti jų gydymą.
„Šalutinis poveikis į vakcinas nuo COVID-19 ligos, kaip ir į kitus vaistus, gali nutikti. Jis taip pat priklauso nuo vakcinų tipo ir sandaros, nuo skiepijamo asmens ligų ar kitų aplinkybių. Labai dažnas šalutinis poveikis, kuris gali pasireikšti dažniau kaip vienam iš dešimties paskiepytųjų, yra skausmas ar patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ar sąnarių skausmas, nuovargis, šaltkrėtis ir karščiavimas, viduriavimas.
Nedažnas šalutinis poveikis, gali pasireikšti rečiau kaip vienam iš šimto asmenų, pasireiškia padidėjusiais limfmazgiais, prasta savijauta, rankos skausmu, nemiga, alerginėmis reakcijomis (išbėrimu ar niežėjimu).
Retas šalutinis poveikis, kuris gali pasireikšti rečiau kaip vienam iš tūkstančio paskiepytųjų yra ūminis periferinis veido paralyžius ar alerginės reakcijos (dilgėlinė, veido patinimas).
Labai retas šalutinis poveikis, kuris gali pasireikšti vienam iš dešimties tūkstančių paskiepytųjų, yra kraujo krešuliai, dažnai neįprastose vietose (pvz., galvos smegenyse, žarnose, kepenyse, blužnyje) esant mažam trombocitų kiekiui. Sunkios alerginės reakcijos dažnis daugeliui naujųjų vakcinų nėra žinomas.“
Prieš skiepijimą nuo COVID-19 ligos reikėtų pasitarti su gydytoju, jei kitos vakcinos ar vaistai ankščiau sukėlė sunkią alerginę reakciją, jei yra ūminės infekcijos požymiai ir karščiavimas, jei sergate ligomis ar vartojate vaistus, kurie keičia kraujo krešumą arba sergate imuninės sistemos silpnumo liga, vartojate imuninę sistemą veikiančius vaistus.
Be to, dėl skiepijimo kaip psichogeninis atsakas į adatos dūrį gali pasireikšti su nerimu susijusių reakcijų, įskaitant vazovagalines reakcijas arba su stresu susijusias reakcijas. Svarbu imtis tinkamų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta sužalojimų nualpus.
