Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Bartulienės teigimu, vibrioze dažniausiai užsikrečiama per tam tikrą maistą, tačiau rizika užsikrėsti išlieka ir maudantis Baltijos jūroje.
Vibriozė – infekcinė liga, kurią sukelia Vibrio bakterijos. A. Bartulienė pasakoja, kad šią infekciją gali sukelti daugiau nei 20 Vibrio genties rūšių.
„Dažniausiai žmonių susirgimus sukelia Vibrio vulnificus, Vibrio parahaemolyticus, Vibrio alginolyticus bakterijos“, – priduria specialistė.
Bakterijos gali veistis ir Baltijos jūroje
Šios bakterijos veisiasi šiltoje, žemo druskingumo jūrinėje aplinkoje, tad į palankių veisimuisi vietų sąrašą įtraukiama ir Baltijos jūra, tačiau tam reikalinga viena sąlyga:
„Šios sąlygos vasaros mėnesiais gali susidaryti upių žiotyse, kuriose susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo, ir vidutinio druskingumo vandens telkiniuose.
Užsikrėtimo rizika yra Baltijos regione karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra yra apie 20 laipsnių.“
Vis tik, nors rizika užsikrėsti jūroje išlieka, dažniausiai užsikrečiama vartojant užkrėstus maisto produktus – jūros gėrybes, ypač didelė rizika kyla valgant austres.
„Kai kurios Vibrio rūšys, pavyzdžiui, Vibrio vulnificus, gali sukelti odos infekciją, joms patekus į žaizdą“, – priduria A. Bartulienė.
Vibriozės simptomai ir galimos komplikacijos
Nors nuo vibriozės neapsaugotas nė vienas, išskiriamos kelios grupės asmenų, kuriems kyla didesnė rizika užsikrėsti šia infekcija.
„Vibrioze gali susirgti bet kuris asmuo, tačiau didesnę ligos ir komplikacijų riziką turi asmenys, sergantys kepenų ligomis, onkologinėmis ligomis, diabetu, užsikrėtusieji ŽIV, vartojantys imuninę sistemą slopinančius vaistus, taip pat asmenys, vartojantys skrandžio rūgščių kiekį mažinančius vaistus ir kt.“, – vardijo NVSC vyriausioji specialistė.
Vibriozė pasireiškia daugeliui ligų įprastais simptomais, tad ją galima lengvai sumaišyti su, pavyzdžiui, žarnyno infekcijomis:
„Dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 valandas po užsikrėtimo ir tęsiasi apie 3 dienas.“
Anot Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės A. Bartulienės, sunki ligos eiga pasireškia retai, dažniau ji būdinga asmenims, kurių imunitetas nusilpęs.
Tačiau vienos iš Vibrio bakterijų rūšių sukeliama vibriozė itin pavojinga – asmenims, užsikrėtusiems Vibrio vulnificus infekcija, liga gali skaudžiai komplikuotis – gali prireikti galūnių amputacijos, o blogiausiu atveju gali ištikti net mirtis.
Patarimai, kaip save apsaugoti
Svarbu žinoti ne tik apie šios ligos sukėlėjus bei infekcijos sukeliamus simptomus, taip pat būtina imtis visų prevencinių priemonių, kad rizika užsikrėsti būtų kuo mažesnė.
„Siekiant sumažinti užsikrėtimo vibrioze riziką, rekomenduojama valgyti tik termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres, plauti rankas po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis“, – pataria specialistė.
Tvarkant jūros gėrybes nepamirškite dėvėti pirštinių, kad išvengtumėte tiesioginio sąlyčio su galimais užkrato šaltiniais.
Taip pat patariama neiti į sūrius vandenis ar vandenis, kur susilieja gėlas ir sūrus jūros vanduo, jei turite žaizdų, įskaitant ir įpjovimus ar įbrėžimus arba pridengti žaizdas vandeniui atspariais tvarsčiais:
„Plaukite žaizdas ir įpjovimus vandeniu ir muilu, jeigu jie turėjo sąlytį su jūros vandeniu, termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis ar jų sultimis.“
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė A. Bartulienė įspėja ir primena, kad jei po sąlyčio su sūriu vandeniu ar jūros gėrybėmis žaizda supūliavo, būtina kreiptis medicininės pagalbos.