„Vaikų stovyklos organizatoriai rizikuodami vaikų gyvybėmis veda juos maudytis i audringą jūrą paplūdimio teritorijoje. Iškelta raudona vėliava – MAUDYTIS DRAUDŽIAMA.
Asmenys, atsakingi už vaikų saugumą, nereaguoja į gelbėtojų įspėjimus. Mums padeda policijos pareigūnai“, – savo „Facebook paskyroje dalinosi „Klaipėdos paplūdimiai“.
Nepaisydami griežtų gelbėtojų įspėjimų ir iškeltos raudonos vėliavos, kuri griežtai nurodo, kad jūroje maudytis pavojinga, vaikų stovyklos organizatoriai rizikavo nepilnamečių gyvybėmis.
Vaizdo įrašuose, kuriais feisbuke pasidalino „Klaipėdos paplūdimiai“, matyti link jūros skubantys policijos pareigūnai, kurių raginimu galiausiai buvo nutrauktos pavojingos maudynės.
Gelbėtojų įspėjimų klauso ne visi
Palangos ir Šventosios paplūdimių gelbėjimo tarnybų vadovas, Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje prezidentas Jonas Pirožnikas pastebi, kad kasmet vis dar atsiranda tokių, kurie nepaiso iškeltos raudonos vėliavos, kuri reiškia, kad maudytis griežtai draudžiama, o gelbėtojams sudrausminus puola priekaištauti.
„Ne kartą man yra sakę: „Duok lapą, aš parašysiu, kad pretenzijų tau neturiu, jeigu man kas atsitiks“.
Aš tada užduodu kitą klausimą: „Pone, o kai jūs atsisėdate į automobilį, važiuojate neprisisegęs diržo, jus sustabdo kelių policija – irgi rašote raštelį?“. Tai yra paplūdimio įstatymas, kuris galioja visiems ir mes visi jo turime laikytis“, – pasakojo J. Pirožnikas.
Jis primena, kad prie Baltijos jūros niekada neišvysite žalios vėliavos, nes net ramiu oru jūra pavojinga. Gelbėtojai naudoja tris vėliavas, kurių reikšmes žinoti būtina.
„Žalios vėliavos mes niekada neturėjome ir neturėsime. Mes turime trijų spalvų vėliavas – raudonos ir geltonos spalvos vėliava reiškia, kad tame poste budi gelbėtojai. Mes dirbame nuo 9 val. ryto iki 20 val. vakaro, po to nuleidžiame vėliavas.
Geltona vėliava reiškia, kad maudytis pavojinga, raudona – maudytis griežtai draudžiama“, – vėliavų spalvų reikšmes primena Palangos ir Šventosios gelbėjimo tarnybų vadovas.
Pasakė, ką būtina žinoti
J. Pirožnikas primena, kad Baltijos jūroje yra duobių, kurios gali būti įvairaus skersmens ir gylio – pasitelkiant dronus 40 m nuo kranto buvo aptikta iki 2 m gylio duobė, jų netrūksta ir pakrantėse. Duobes reikėtų arba bandyti perplaukti, arba kitaip apeiti.
Taip pat, priklausomai nuo vėjo krypties, yra ir srovė, kuri neša į vieną ar į kitą pusę. Jeigu vėjas šiaurinis, srovė eina į pietus, jeigu pietinis – į šiaurę.
Srovė gali labai lengvai pagauti ir nunešti, patekus į srovę gelbėtojų vadas primena nebandyti kovoti su srove, o pasileisti kartu su ja – po 10-20 metrų ji nueina gilyn. Tada ramiai galima grįžti atgal į krantą, svarbiausia neišeikvoti jėgų priešinantis srovei.
Pastebėjus skęstantįjį, reikia skubiai skambinti gelbėtojų trumpuoju numeriu 1509 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.
Prieš patiems skubant gelbėti skęstantįjį, būtina įsivertinti savo jėgas – jei nemokate plaukti ir nežinote, kaip elgtis tokiose situacijose, padėkite nuo kranto – ištieskite šaką, numeskite kamuolį ar tuščią vandens butelį, kad į nelaimę patekęs asmuo kuo ilgiau išsilaikytų vandens paviršiuje.
