Su vyru nesam labai dideli šios dienos gerbėjai, juolab, jau penkeri metai santuokoje, turime ir vaiką, tad labai nesureikšminam to šv. Valentino, bet padovanojam vienas kitam po kokią dovanėlę, kad ir smulkmeną, jei pavyksta, pasidarom geriausią dovaną – trumpą pabėgimą savaitgaliui tik dviese.
„Absoliutus pasityčiojimas“
Grįžta vakar mano Valentinas iš darbo visas išsišiepęs su trimis rožėmis ir nedideliu vokeliu rankoje. Aš, kaip tikra naivuolė, jau pradėjau svajoti, kaip važiuosim į kokį SPA ar eisim į spektaklį.
O mano naivume, kaip pakišai man koją... Nebuvo ten nei bilietų į spektaklį, nei kvietimo keliauti pailsėti dviese, tik depiliacijos salono dovanų kuponas. Viduj tikrai sprogau iš pykčio.
Gal vyrai ir nesupras, bet moterys puikiai žino, kokius dvejopus jausmus sukelia tokios dovanos. Sakyčiau, tai net ne dovana, o absoliutus pasityčiojimas. Nežinau, kokios reakcijos jis tikėjosi, įteikdamas tokį siurprizą, bet džiaugsmo nebuvo daug.
Pasijaučiau, tarsi būčiau tokia netvarkinga ir apsileidusi, kad jau vyrui reikia perimti situaciją į savo rankas ir „nusiųsti“ mane pasišalinti plaukelius. Mano plaukeliai – mano reikalas, susitvarkau ir taip, be jokių dovanų ir paraginimų.
Dabar ima ir pyktis, ir juokas, pats padovanojo, pats galės ir naudoti. Tikiuosi, aš ne vienintelė tokia, gavusi nenusisekusią dovaną. O jei ir jūs, vyrai, skaitot, tai kitą kartą pagalvokit ilgiau, ar tikrai maloniai nustebins jūsų dovanėlės.
Autorius: skaitytoja Rūta
