Vaikui, ypač tokio amžiaus, gimtadienis yra viena didžiausių švenčių metuose ir nėra nieko svarbiau, kad ją galėtų paminėti su abiem savo tėvais, nesvarbu, jie kartu ar išsiskyrę.
Dalis Lietuvos tikrai prisimena istoriją apie V. Siegel ir D. Bunkaus skyrybas, painus reikalas, bet teisingai vakar Danielius parašė – visus pykčius ir nuoskaudas reikia pamiršti, nes svarbiausia yra vaikas. Ir jokios skyrybos, jokios santykių dramos neturėtų to pakeisti.
„Reikia pasakyti garsiai“
Net baisu pagalvot, kiek yra porų, kurios po skyrybų net nesikalba, pamiršta svarbiausią savo turtą – vaikus, vien dėl kažkokių principų ar neapykantos žmogui, kurį kažkada mylėjo.
Kažkam reikia pasakyti garsiai, kad tokios situacijos – visiškas absurdas. Ir dėl dviejų suaugusiųjų nesutarimų nukenčia ne kas kitas, o vaikai, kuriems abu tėvai be galo reikalingi.
Taip, po skaudžių skyrybų sunku atleisti, kartais net sunku matyti tą žmogų akyse, bet, kaip ir rašė D. Bunkus, raskit savyje stiprybės atleisti ir susitaikyti, užkasti tuos karo kirvius, kad galėtumėt matyti savo atžalas laimingas, nes gyvenime nėra nieko brangesnio.
Autorius: skaitytoja Inga
