Apie karščio poveikį organizmui „Žinių radijo“ laidoje „Kuriam pirtį“ pasakojo biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos sporto universiteto profesorius, tiriantis aplinkos veiksnių poveikį fizinei ir psichinei sveikatai, Marius Brazaitis.
Daug metų karščio ir kitų aplinkos veiksnių poveikis žmogaus organizmui nebuvo tiriamas, tačiau pirtininkai ir pirčių lankytojai visada kliovėsi savo pojūčiais.
„Evoliuciškai taip yra apspręsta, kad žmogus savo fiziologiniais pojūčiais gali kontroliuoti savo toleranciją ne tik karštyje, bet ir šaltyje“, – kalbėjo M. Brazaitis.
Pirties karščio poveikis organizmui
Tad daugeliui įdomu, visgi kaip pirties karštis veikia mūsų organizmą? Biomedicinos mokslų daktaro teigimu, poveikį išduoda mūsų fiziologiniai pojūčiai:
„Kuomet mes patenkame į pirtį, pirmoje eilėje širdies susitraukimų dažnis padidėja, tada mes pradedam prakaituoti, tada šiluma kaupiasi mūsų organizme, o organizmas [yra] nusagstytas receptoriais ir tie receptoriai pradeda reaguoti į šiuos stresorius.“
Užėjus į karštą pirtį, receptoriai surinktą informaciją perduoda smegenims, kurios ja operuoja ir, saugodamos organizmą nuo perkaitimo, slopina tam tikras ir fizines, ir protines veiklas.
Ir paklaustas, ar pirties karštis turi poveikį smegenims, laidos svečias aiškino, kad poveikis yra stiprus – galvos ir kaklo srityje, lyginant sąlyginį paviršiaus plotą su kitomis kūno dalimis, yra daugiausia receptorių, be to, karštyje į smegenis patenka mažiau kraujo.
„Organizmas paskirsto kraują priklausomai nuo poreikio, pavyzdžiui, fizinio darbo metu karštyje reikia daugiau kraujo, kad sukaupiamą šilumą ištransportuotų į išorę, tai reiškia, kad daugiau kraujo yra paskirstoma odos paviršiuje tam, kad kūnas vėsintųsi ir tai daroma smegenų kraujo sąskaita“, – kalbėjo M. Brazaitis.
Pirties mėgėjams svarbu žinoti, kaip saugiai būti pirtyje, ir nesirinkti per karštos pirties, antraip gali laukti nemalonios pasekmės. Atsargos reikalauja ir garo užpylimas.
„Jeigu mes pilame garą, jis kaip ir sukuria didesnį karščio poveikį organizmui. Ir jeigu yra 110 laipsnių pačioje pirtyje, užpilsite garo, bus nudegimai. Šitą žinodami žmonės to nedaro.
Kai yra tokia aukšta temperatūra, jie tiek garo nesukuria, kad įvyktų nudegimai, nes kartu odos receptoriuose yra ir skausmo receptoriai, skausmas iš karto pasireiškia, jeigu padauginate garo pirtyje“, – aiškino biomedicinos mokslų daktaras.
Tolerancija karščiui skiriasi
Ir pirties tipų yra įvairių – vieni mėgsta garinę, kiti vadinamąją suomišką, sausesnę. M. Brazaičio teigimu, net moksliniais tyrimais įrodyta, kad einant į garinę pirtį gaunamas didesnis karščio krūvis ir kūnas stipriau į tai sureaguoja, ženkliau padidėja širdies susitraukimų dažnis, labiau padidėja kūno temperatūra, lyginant su sausa pirtimi.
Kiekvieno žmogaus tolerancija karščiui yra skirtingo lygio, vis tik, daugelis gali manyti, kad kuo daugiau prakaituojama pirtyje, tuo didesnė tolerancija karščiui. Biomedicinos mokslų daktaras pabrėžia, kad tai nėra tiesa:
„Netgi adaptuojantis prie karščio, kurio vienas iš rodiklių arba simptomų yra padidėjęs prakaitavimas, nepadeda atiduoti šilumos į išorę, kadangi viskas nuo mūsų nubėga.“
Paklaustas, ar keičiasi atsparumas karščiui žmogui senstant, M. Brazaitis aiškino, kad su amžiumi termoreceptoriai, kurie lokalizuojasi odos paviršiuje, nusilpsta, t. y., silpniau reaguoja į įvairius temperatūrinius pokyčius.
Dėl šios priežasties senyvo amžiaus žmonėms pirtyje širdies susitraukimų dažnis padidėja tik 5-10 tvinksnių, kai tuo tarpu jauno žmogaus – apie 20-30 tvinksnių, tai rodo, kad yra sulėtėjęs šilumos perėmimas iš išorės į vidų, tai lemia sulėtėjusi širdies kraujagyslių ir viso cirkuliacinio kraujo rato veikla. Vis tik, senyvo amžiaus žmonių organizmai ne tik sunkiau sukaupia šilumą, bet ir ją sukaupę sunkiau atiduoda į išorę.
„Vienas dalykas, jau jų ir vidinė kūno temperatūra yra žemesnė. Pavyzdžiui, raumenų temperatūra yra apie 1,5 laipsnio žemesnė, vidinė, pavyzdžiui, stemplės, žarnyno, rektalinė temperatūra yra apie 0,5 laipsnio žemesnė. Atėjus, tarkim, į pirtį, jie jau turi pranašumą, nes pradeda pirtintis prie žemesnės kūno temperatūros.
Pirma reakcija, kada mes įeinam į pirtį, kuomet receptoriai sureaguoja į karštį, jie autonominiu būdu stimuliuoja širdies darbą. Senyvo amžiaus taip jautriai nereaguoja, vyresnio amžiaus žmonėms tai lėčiau vyksta ir jie gali ilgesnį laiką išbūti.
Kitas dalykas, jeigu receptoriai jau nėra tokie jautrūs, į kažkokius šilumos pokyčius jie taip aštriai nejaučia kaip jaunas žmogus“, – aiškino biomedicinos mokslų daktaras.
Ar įmanoma pripratinti organizmą prie karščio?
O jei imame reguliariai vaikščioti į pirtį, pavyzdžiui, kelis kartus per savaitę ir taip ilgesnį laiko tarpą, ar įmanoma kūną pripratinti prie karščio poveikio? M. Brazaičio teigimu, galima adaptuotis ir prie karščio, ir prie šalčio ir jie vienas kito neperdengia.
Kaip aiškino laidos pašnekovas, organizmą veikiant karščiui aktyvuojamas vienas neuroninis kelias, o veikiant šalčiui – kitas, tad net dažnai besilankantiems pirtyse taip pat galima ir, pavyzdžiui, maudytis šaltame vandenyje.
„Pavyzdžiui, jeigu jūs žemą spaudimą turite, kai jūs įeinate į pirtį, širdies susitraukimų dažnis didėja. Ką tai reiškia? Daugiau yra išmetama kraujo per laiko vienetą į kraujotaką ir mes pakeliame spaudimą.
Bet mes taip pat puikiai žinome, kad karštyje kraujagyslės išsiplečia. Būnant pirtyje, jūsų spaudimas arba pasilaiko, arba jis šiek tiek padidėja, bet kai jūs išeinate iš pirties ir receptoriai nebegauna karščio stimulo, o kraujagyslės lieka išsiplėtusios, vadinasi širdies susitraukimų dažnis mažėja prie išsiplėtusių kraujagyslių.
Ką tai reiškia? Kad spaudimas neužtikrinamas, jis nepalaikomas. Ir ką reikia padaryti? Tada reikia lįsti į šaltą vandenį, nebūtinai į šaltą, tai gali būti dušas, bet temperatūra maždaug turėtų būti ne aukštesnė nei 25 laipsniai“, – paaiškino Lietuvos sporto universiteto profesorius.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Kuriam pirtį“ apie pirties karščio poveikį organizmui žiūrėkite žemiau:
