Sveikatos reikalų komitetui tvirtinant Seimo pavasario sesijos numatomų darbų programą socialdemokratė Orinta Leiputė teikė pasiūlymą laikinai stabdyti ruošiamą ligoninių reformą.
„Reikia įvertinti, kad iš Ukrainos plūsta nemažas kiekis žmonių, kuriems reikės suteikti pagalbą ir tai aktualu visoms savivaldybėms. Todėl siūlome stabdyti šią ligoninių tinklo pertvarką“, – sakė ji.
Parlamentarės teigimu, klausimų yra daug, o atsakymai vėluoja, nėra išspręsti paslaugų prieinamumo reikalai, pavėžėjimo klausimai ir kt.
Savo ruožtu konservatorius Linas Slušnys į tokius siūlymus reagavo griežtai.
„Siūlau ne tai kad nepritarti, bet pradėti rimtai galvoti. Reformos stabdymas – tai yra pilnas finansavimo atsisakymas, nes finansavimas turi pradžią ir pabaigą. Ir jei mes į tą pradžią ir pabaigą nesugebame įeiti me negausime papildomo finansavimo iš Europos Sąjungos. Tai opozicijos siūlymas yra sabotažas prieš valstybę ir jos žmones ir galimas gautinas pajamas. Todėl kategoriškai siūlau atmesti ir nepalaikyti šio siūlymo“, – kalbėjo jis.
Dešimtims tūkstančių pabėgėlių reikės paslaugų
R. Žemaitaitis teigė palaikantis pateiktą siūlymą ir ragino neskleisti neteisingos informacijos dėl finansavimo.
„Ukrainos pabėgėlių ketinama turėti apie 50 tūkst. Galima įsivaizduoti, koks tai yra skaičius ir tai yra planuojama į regionus. Linai, kai galvoji meluoti ar tokią informaciją sakyti, tai pasitikrink informaciją. Europos Komisija absoliučiai jokio ryšio tarp ligoninių pertvarkos ir finansavimo absoliučiai jokio nėra. Ir tai yra oficialus Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas“, – tikino jis.
Jam antrindamas Mindaugas Puidokas teigė, kad Lietuvoje realu turėti ne 50 tūkst., o kokį 100 tūkst. žmonių.
„Koks buvo prognozuotas pabėgėlių skaičius pradžioje ir koks yra dabar, kokiais kiekiais jis didėja, kiek yra persipildžiusios kaimyninės šalys, akivaizdu, kad Lietuva turės prisidėti daugiau. (...) Tai, manau, pasižiūrėkime atsakingai, neskirstydami į poziciją ir opoziciją. Akivaizdu, kad į regionus atėjus tokiam kiekiui žmonių jiems reikės visų įmanomų gydymo paslaugų“, – sakė Seimo narys.
Ministerija: reformai dabar pats laikas
Anot sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės, tiek Vyriausybės, tiek ministerijos pozicija yra tokia, kad karas Ukrainoje tik dar labiau rodo, kaip Lietuvai reikia reformos.
„Ir tai, kad reforma pradėta per pandemiją praėjusių metų pabaigoje, tai netiesa, reforma dar nepradėta, jai yra ruošiamasi. Ir pirmas žingsnis yra įstatymų paketas, kuris labai aiškiai ir rodys, kas yra kas.
Tai, kad yra pasipriešinimas reformai, nieko nestebina, bet viskas labai stipriai keičiasi. Mes gavome nemažai laiškų iš savivaldybių, bet būtent iš tų, kurios nepritaria reformai. Bet niekas neketina jokių ligoninių uždaryti, niekas neketina prieinamumo sumažinti, atvirkščiai – jį pagerinti ir sukurti daugiau įvairių paslaugų. Bet dabar atrodo sistemingai ir specialiai daroma priešinga komunikacija“, – komentavo ji.
D. Jankauskienė kartu paaiškino situaciją dėl finansavimo iš Europos Sąjungos lėšų.
„Taip, sveikatos apsauga gavo išankstinę sąlygą iš Europos Komisijos (EK) – kad reikalinga pagerinti paslaugų kokybę ir reikia sutvarkyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Tai nėra kažkoks specialus parašytas raštas, bet tai yra pastaba, išankstinė EK sąlyga. Tai mes tikrai neketiname atsisakyti visų reformų, visoje Vyriausybės programoje“, – pažymėjo viceministrė.
Komitetas siūlymui išbraukti ligonių pertvarkos klausimą nesutiko. Dėl to dar turės apsispręsti Seimas.
Plačiau, apie tai, kaip keisis sveikatos tinklas, kviečiame žiūrėti reportaže:
