Ar dezinfekcinės priemonės – vienintelė išeitis? Ar iš tiesų jos sunaikina visus virusus ir bakterijas? Kaip padėti išsausėjusioms, pirmojo šaltuko pakąstoms rankoms? Kalbamės su Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Grožio terapijos katedros lektore Ramune Sauliene.
Ar šiandien, kai visi ypač saugosi koronaviruso, užtenka vien rankų plovimo, ar vis dėlto būtinas dezinfekcinis skystis?
Karantino laikotarpiu ypatingą dėmesį turime skirti rankų higienai ir dezinfekcijai, ypač jei lankomės viešose vietose, pavyzdžiui, poliklinikose, naudojamės viešuoju transportu, turime tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis.
Jei nėra galimybių tinkamai nusiplauti rankų su muilu ir dar sergame bet kuria lėtine liga, vartojame imunitetą slopinančius vaistus, rankų antiseptikas ar dezinfekcinis skystis alkoholio pagrindu yra tinkama alternatyva norint užtikrinti rankų higieną. Žinoma, rankų nebūtina papildomai dezinfekuoti, jei kruopščiai nusiplauname muilu. Tiesa, dažnas rankų plovimas ar dezinfekcinių skysčių naudojimas sausina rankų odą, gali ją net sudirginti.
Ar nuo odos paviršiaus „nušlavę“ bakterijų įvairovę sutrikdome natūraliai besiformuojančių ir odą apsaugančių mikroorganizmų veikimą?
Dezinfekciniai skysčiai, ardydami bakterijų ar virusų struktūras, neatsirenka, ar tai su mūsų organizmu sugyvenantis, ar jam žalingas veiksnys.
Nors trūksta moksliškai pagrįstų duomenų, kokią neigiamą įtaką sveikatai daro periodiškas rankų dezinfekavimas, manoma, jog žmogaus odos mikrobioma yra ypač atspari išoriniams veiksniams. Natūraliai organizme esantys mikrobai iš nedezinfekuotų odos sričių gali greitai pasiekti sterilias odos vietas ir atkurti sveiką pusiausvyrą odoje.
Ko reikėtų griebtis pastebėjus sudirgusią rankų odą?
Skubi pagalba odai galėtų būti riebūs bevandeniai tepalai, kuriuos nakčiai reikėtų gausiau užtepti ant drėkinamojo kremo. Kai kuriais atvejais rekomenduojama ant rankų mūvėti specialias vaistinėse įsigytas medvilnines pirštines. Taip skatinama kremo veikliųjų medžiagų skvarba į gilesnius odos sluoksnius, sparčiau atsinaujina ląstelės ir sustiprėja odos barjeras.
Rodos, ant kiekvieno kampo skelbiama, kaip taisyklingai plauti rankas, tačiau dar kartą aptarkime šią paprastą, bet labai svarbią procedūrą.
Vanduo. Rankas rekomenduojama plauti kambario temperatūros vandeniu, nes karštas vanduo sausina odą, o šaltas nepašalina visų nešvarumų.
Muilas. Patartina rinktis švelnų skystą muilą. Dėl higienos ir patogumo naudingas muilo dozatorius. Tinkamiausias – rankas tausojantis, rankų odai skirtas muilas, kurio sudėtyje nėra detergentų, o jo poveikis – hipoalerginis. Muilas galėtų būti praturtintas įvairiais aliejais ar glicerinu, jo pH – arba neutralus, arba artimas odai (pH 7–5,5).
Servetėlės. Odą nusausinti rekomenduojama vienkartinėmis servetėlėmis ar popieriniais rankšluosčiais. Po kiekvieno rankų plovimo nebūtina naudoti dezinfekcinio skysčio.
Kremas. Nusiplovus rankas patartina naudoti rankų kremą, apsaugantį natūralų odos barjerą. Jame turėtų būti emolientų (vazelino, ricinos aliejaus, skysto parafino) ir humektantų (drėkiklių) – glicerolio / glicerino, šlapalo.
Emolientai minkština odą, sudaro plėvelę ant jos paviršiaus, kuri saugo nuo vandens išgaravimo. Drėkinančios medžiagos prisijungia vandens molekules ir sudrėkina odos raginį sluoksnį. Jeigu rankų oda labai išsausėjusi, nakčiai gausiau patepkite drėkinamuoju kremu, užsimaukite medžiagines ar medvilnines pirštines.
Kokių papildomų procedūrų reikėtų imtis bent kartą per savaitę?
Šveitimas. Kartą per savaitę patartina nušveisti rankų odą šveitikliu. Šveitimas pašalina negyvas raginio odos sluoksnio ląsteles, o tai suaktyvina kraujotaką ir pagerina kremų bei kaukių aktyviųjų medžiagų įsiskverbimą į odą.
Po šveitimo suintensyvėja naujų odos ląstelių atsinaujinimas. Galima naudoti specialius rankų ar kūno odos šveitiklius, praturtintus aliejais, arba pasigaminti patiems, pavyzdžiui, iš medaus ir cukraus arba iš alyvuogių aliejaus ir jūros druskos. Po rankų odos šveitimo palepinkite odą parafino vonele.
Rankų masažas. Rankų masažas sustiprina kraujo ir limfos tekėjimą, pašalina raumenų ir raiščių įtampą, veikia aktyviuosius rankų receptorius. Tai gali būti paprastas rankų glostymas ir trynimas arba taškinis masažas veikiant akupunktūrinius taškus. Masažui rekomenduojama naudoti maitinamąjį rankų kremą arba natūralius aliejus.
Parafino vonelė. Tai labai šilta ir maloni procedūra. Po odos šveitimo ir masažo oda sutepama kremu, po to rankos kelis kartus panardinamos į šiltą ir skystą parafiną. Parafinas – baltas arba bespalvis minkštos konsistencijos vaškas, pagamintas iš sočiųjų angliavandenilių.
Parafinas drėkina, detoksikuoja, gerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, taip pat skatina odos atsinaujinimą. Procedūros metu rankų odos temperatūra pakyla vienu ar dviem laipsniais, o parafino sluoksnis neleidžia jai atvėsti. Nuo šilumos suminkštėja raginis odos sluoksnis, atsiveria poros, o visos aktyviosios medžiagos, kurios buvo įmasažuotos prieš vonelę, prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius.
Po procedūros rankos įmaunamos pirma į polietilenines, po to į šilumą palaikančias pirštines. Taip ilgiau išsilaiko šiluma, kuri padeda nuo sąnarių skausmo, dingsta raumenų įtampa ir nuovargis. Šia procedūra gerinamas kraujo ir limfos tekėjimas, mikrocirkuliacija, dėl kurios padaugėja drėgmės viršutiniuose odos sluoksniuose, tad oda tampa lygi tarsi patempta. Rekomenduojamas parafino procedūrų kursas: 10–12 procedūrų 2–3 kartus per savaitę.
Kaukė. Atlikus parafino vonelių kursą, pravartu kartą per savaitę palepinti rankų odą kaukėmis. Priemones galima kaitalioti: vieną savaitę užsitepti kaukę, o kitą savaitę pasidaryti parafino vonelę. Kaukės minkština, drėkina ir maitina rankų odą, stiprina jos apsaugines savybes, stimuliuoja ląstelių atsinaujinimą.
Į kaukių sudėtį gali įeiti glicerinas, vitaminai, aliejai, lanolinas, vaškai, medus, alavijai, ramunėlės. Kaukių galiojimo laikas nurodomas ant pakuočių. Prieš užtepant kaukę reikėtų nušveisti rankų odą šveitikliu. Užtepus kaukę, kaip ir po parafino vonelės, patartina užsimauti polietilenines, o po to – šilumą palaikančias pirštines.
Svarbu. Visus namų ūkio darbus patartina atlikti su apsauginėmis pirštinėmis, nes cheminės medžiagos, iš kurių gaminamos valymo priemonės, kenkia rankų odai. Nusiėmę pirštines, būtinai nusiplaukite rankas šiltu vandeniu su švelniu muilu ir patepkite drėkinamuoju/maitinamuoju kremu. Šaltuoju metų laiku, eidami į lauką, būtinai mūvėkite pirštines.
Rankų nagai – sveikatos rodiklis. Medikai profesionalai dažnai patikrina pacientų rankų nagus, nes tai – bendros žmogaus sveikatos rodiklis. Kadangi organizmas maisto medžiagas nukreipia pirmiausia į svarbiausius gyvybei organus (į širdį ir smegenis), nagų būklė atskleidžia net ir nedidelį maistinių medžiagų trūkumą.
Geležies trūkumas. Jeigu jūsų oda po nagais pabalusi, o patys nagai trapūs, šaukšto formos ir patamsėję, vadinasi, jums trūksta geležies. Kreipkitės į savo gydytoją, kad jums būtų atliktas kraujo testas.
Riebalų rūgščių trūkumas. Riebalų rūgštys – sveikatai naudingi riebalai, pavyzdžiui, sėmenų, raktažolių aliejai. Kasdien suvartokite arbatinį šaukštelį vieno iš šių aliejų ir po keturių mėnesių jūsų nagai pastebimai pasikeis – sutvirtės ir ims blizgėti.
Biotino ir vitamino B trūkumas. Šios medžiagos padeda rankoms ir nagams geriau pasisavinti deguonį, geležį ir kitas maistines medžiagas. Kai trūksta biotino, nagai pradeda silpnėti.
Neapleiskite nagų. Rytais, bent tris kartus per savaitę, nusiplovę rankas, natūraliu šerių šepečiu, sudrėkintu muilo putomis, išvalykite nagus ir odelę aplink juos – taip pašalinsite negyvas odos ląsteles ir nešvarumus. Po šveitimo įtrinkite nagus ir odelę aplink juos vaško balzamu, į kurio sudėtį įeina apsauginiai filtrai nuo saulės (SPF).
Kas rytą rankas ir nagus patepkite drėkinamuoju kremu, prisotintu SPF, o vakarais naudokite riebų naktinį kremą.
Masažuodami rankas, įtrindami į odą specialų sviestą iš abrikosų branduolių aliejaus, lecitino, baltojo bičių vaško bei lanolino, pagydysite sueižėjusius pirštų galiukus ir trapius nagus. Šiame svieste esantis vitaminas E suminkštins nagų odeles, todėl jas bus daug lengviau pašalinti.
