Neseniai sužinojau, kad mano teta išteka. Niekam nebuvo paslaptis, kad jai svajonių jaunikį susirasti buvo sunku, todėl nieko keisto, kad teka pirmą kartą ji pakankamai vėlai – sulaukusi 40-ies metų.
Kadangi vestuvių ji laukė ilgai, todėl ji nori jas paversti tikra savo svajonių pasaka. Kaip ir nieko blogo nematau, jeigu ji nori didelių, pompastiškų vestuvių, lai jas turisi.
Tačiau prieš keletą dienų mano požiūris į tetą visiškai pasikeitė. Mums besišnekučiuojant, ji staiga nukreipė temą ir ėmė kalbėti apie savo vestuves. Net nespėjau mirktelėti, kai ji ėmė kalbėti apie būsimus svečius ir jų dovanas.
Nuo žmogaus – 100 eurų
„Būk gerute, Skirmante, tu paprotink kažkaip svečius, kad jeigu jie neš pinigų vokelius, tegul suma nuo poros nebūna mažesnė nei 200 eurų. Juk čia amžina tyli taisyklė, kad einant į vestuves žmogus turi nuo savęs atnešti 100 eurų“.
Man net ausys pradėjo kaisti iš pykčio. Taip, esu girdėjusi, kad kiti neoficialiai skaičiuoja, kad einantis į vestuves svečias nuo savęs turėtų atnešti šimtą eurų, tačiau jeigu jis tiek neturi? Ką, dabar koks nors pusbrolis neis į mano vestuves, nes šimto eurų neturi? Absurdas.
Ir kaip ji drįstą šitaip kalbėti apie pinigus? Juk šventė ir nuoširdumas jai turėtų rūpėti, ne kažkokie skaičiai. Tokio įžūlumo dar nebuvau mačiusi ir tikrai aš nieko svečiams nesakysiu. Ką norės, tą patys ir dovanos. O kaip elgtumėtės jūs?
Autorius: skaitytoja Skirmantė
Jei jauniesiems stresas, tai tegul nedaro vestuvių, pašvenčia dviese. Mes vestuves ruošėm dėl savęs ir kvietėm svečius ne dėl pinigų, o kad pasidalintų su mumis mūsų džiaugsmu
