Tiesa, jau pradeda įsisukti užburtas ratas – kai didėja ir algos, ir kainos, nauda iš atlyginimų augimo ne tokia ir ženkli. Gali guosti tai, kad maisto produktai dar nebrangsta taip sparčiai kaip paslaugos ar degalai. Visgi klausimas, ar tai tęsis ilgai.
Vienos Panevėžio kavinės savininkas pasakoja, kad už puodelį paprastos juodos kavos klientai ten moka tiek pat, kiek prieš penkerius metus. Kainos esą nekėlė, kad užeiti ir pasimėgauti gėrimu galėtų ir mažiau pasiturintys žmonės. Tačiau už kitką teks susimokėti daugiau nei prieš pusmetį.
„Šią vasarą pakoregavom kainas, pakėlėm. Bet labiau kavos gėrimus, kur yra daugiau priedų – šokoladas, karamelė papildomai dedama“, – sako kavinės savininkas Justinas Dalinda.
Pasak kavinės savininko, kito kelio nėra: „Labai atlyginimai kylantys, norime išlikti konkurencingi. Ir žaliavos, produktai brangsta taip pat.“
Ateityje gali ateiti ir skanėstų eilė. „Nežinom, kaip su desertų kainom, nes konditeriniai, sviestas, daug kas brangsta. Bet apie kavas tikimės, kad išsilaikys“, – tikina jis.
O brangsta ne tik kava ir saldumynai: „Mes daug pieno produktų vartojam, tai pieno produktų sąskaitą labiausiai jaučiam.“
Jau ne vieną mėnesį daugeliui akis bado ir šoktelėję degalų kainų skaičiai. Ką jau kalbėti apie staigų elektros, dujų, centrinio šildymo kainų šuolį.
Štai, ką sako gatvėje kalbinti žmonės:
„Viskas brangsta. Ir šiluma brangsta, ir dujos brangs, viskas brangs. Pensininkus pribaigs.“
„Kol jie paskelbia, kad pabrangs, jau būna prieš tai pabranginę. O paskui dar kartą pabrangina. Taip.“
„Nepastebėjau didelių pokyčių, išskyrus benzino, dujų ir elektros.“
Kainų augimą pastebi net statistika. Rugpjūčio mėnesio duomenimis, infliacija Lietuvoje perkopė jau penkis procentus. Šios ribos kainų augimas nebuvo pasiekęs net trylika metų – nuo 2008-ųjų pabaigos. Tada infliacija buvo dar didesnė – 8,5 procento. O pastaruosius pora metų neviršijo trijų procentų.
„Penki procentai yra ta riba, kai žmonės realiai pajaučia, kad produktų kainos pasikeitė, ypač tas, kurias buvo įpratę pirkti“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Tai yra pandemijos pasekmė. Matome tarptautinėse žaliavų rinkose labai išsibalansavusias tiekimo grandines, gavybos apimtis ir tie deficitai veja į viršų žaliavų kainas“, – priduria ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Dar infliaciją skatina padidėjęs vartojimas – po sustojusio gyvenimo per pandemiją žmonės vis dar noriai leidžia pinigus, o to padrąsinti verslininkai nesibodi kainų dar kilstelti ir taip užsidirbti.
„Žmonėms tai reikš, kad išleisime daugiau, padidėję atlyginimai, kuriuos matėme per praėjusius metus, neduos tokio efekto, gaudami daugiau pinigų tiesiog turėsime išleisti daugiau“, – aiškina M. Dubnikovas.
O kaip smarkiai, palyginti su paslaugomis ar degalais, brangsta maisto produktai? Apie tai paklausta vilnietė Teresė net graudinasi. Už tą pačią sumą ji gali nusipirkti mažiau produktų: „Dieve mano, aišku, ką jūs. Labai kyla kainos. Ypač pensininkui, tai nežinau. – Neramu, jau, ar ne? – Taip.“
Jai antrina ir kiti žmonės, pastebėję kainų kilimą:
„Sviestas, pienas, grietinė, miltai brangsta, kiaušiniai brangsta, daržovės.“
„Bulvės su akcija, bet vis tiek pabrangusios, pernai buvo 25 ct, dabar per 30.“
„Matom, nuolaidų yra, tai galim pasirinkti.“
Visgi maisto kainas stebintys specialistai ramina, kad būtinieji ir pigiausi produktai, palyginti su tokiu metu pernai, net atpigo.
„Pigiausių produktų krepšelis netgi krenta 4 proc. su trupučiu. O žinomų prekių ženklų krepšelis 2,5 proc. kyla“, – teigia Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Tiesa, yra, kas brango net labai smarkiai. „Daugiau kaip 80 proc. juoda duona, nes buvo praeitais metais ir šiais metais nedidelis rugių derlius“, – tikina jis.
Ženkliai per metus pabrango ir pigiausi pomidorai, arbata, pienas, saulėgrąžų aliejus. Labiausiai pigo obuoliai, kiaulienos produktai, bananai, kiaušiniai. Pasak kainų stebėtojų, prekybos centrai apetitą iš dalies dabar mažina, nes klientų praranda dėl privalomų galimybių pasų. Taigi, pirkėjus bando vilioti akcijomis. Visgi ilgai tai gali netrukti. Ekonomistai dar šiais metais prognozuoja dar didesnį bendrą kainų šuolį.
„Manau, kad baigiantis metams turėsime didesnę infliaciją nei dabar turime. Labai tikėtina, kad jis tarp 6-7 procentų“, – sako M. Dubnikovas.
„Paslaugos nebrangti, kai taip sparčiai kyla darbo kaštai, tiesiog negali. Šita tendencija užprogramuota išlikti, nes nuo kitų metų stebėsime net 14 proc. didesnę MMA“, – tikina I. Genytė-Pikčienė.
Visgi Lietuvos banko atstovai ramina, kad po Naujųjų kainų augimas stabilizuosis.
„Šis padidėjimas yra laikinas. Išsisprendus tiekimo trikdžiams, atslūgus žemos palyginamosios bazės įtakai, infliacija, tikimasi, turėtų sumažėti“, – sako Lietuvos banko ekonomistė Laura Mociūnaitė.
Bankai prognozuoja, kad vidutinis atlyginimas šiemet turėtų augti beveik dešimtadaliu, kitąmet – maždaug septyniais procentais.
