Kai tik ji pasidalino nuotraukomis, visiems užkliuvo faktas, kad vaiko vežimėlis kainuoja netoli septynių tūkstančių. Sutinku, nemažai, bet juk kiekvienas perka tai, ką gali sau leisti, ar čia kokia katastrofa?
„Reikia pasakyti“
Nematau tame nieko, jei žmonės gali sau leisti – pirmyn. Tik reikia pasakyti, kad taip visi pradėjo intensyviai komentuoti apie vežimėlį, kad net pamiršo faktą, jog ji visai neseniai trečią kartą tapo mama.
Šiuo atveju tikrai buvo galima pasidžiaugti šeimos pagausėjimu, na, yra proga pasidžiaugti, pasveikinti, bet kažkodėl visi akcentavo pinigus. Ar tikrai čia pagrindinis akcentas?
Sutinku, vežimėlio kaina nėra maža, jei būtų mano sprendimas, aš juos paaukočiau kokiems vaikų namams ar organizacijoms, padedančioms sergantiems žmonėms, bet čia būtų mano pasirinkimas ir mano nuomonė. O nuomonės, kaip visi žino, skiriasi ir tame nėra nieko blogo!
Kiekvienas turi teisę rinktis, kaip ir ką daryti, visi turime laisvę priimti tokius sprendimus, kurie mums atrodo geriausi. Taip, kad gal atsikratykim tos kvailos mados skaičiuoti svetimus pinigus, susiskaičiuokime saviškius, o tada jau asmeniškai spręskime, ką su jais daryti.
Autorius: skaitytoja Vilma
