Slykstu ir zema, kad su 4-metu vaiku nesusitvarko viesose vietose. Kas bus toliau? Uzsigavai 'mamyte' uz tiesa.

Niekad nesuprasiu tokiu, kurie Aukleja - nekreipk demesio, pats susidurdavau su isterijom parduotuvej, tesiog kuomet taip ivykdavo, visiskai nieko nepirkdaves istempdavau vaika is parduotuves, nematau jokio racionalaus paaiskinimo, kodel aplinkiniai turintis savu bedu ir savu streso faktoriu turetu kesti klykiancia zviegiancia mergaite, galbut istikro reiketu eiti i mamyciu kursus, aplankyti psichologa, ir pasitarti, ka daryti tokiuose situacijose? ignoruoti vaika galite namuose - turbut ten kiek pavojinga nes galite is kaimynu susilaukti skambucio vaiku teisiu atstovams? Parduotuve nera vieta praktikuoti vaiko disciplina tokiais drastiskais metodais.

Juokingiausia yra tai kad 4 metu vaiką jau reikia stipriai drausmint ir aiškinti kas yra gerai o kas yra blogai. O šiame straipsnyje rašo, kad "stoviu paraudus iš gėdos" tai tu neraudonuok ir ne gėdykis, o pasiimk vaiką sudrausmink ir jei nepadeda išsivesk iš parduotuves. Ir nejau taip sunku suprast, kad kai vaikas pajaučia, jog klykimu ir isterikom gaus ko nori jis ir darys tai tol kol bus duodama, nustokit lepint vaiką ir toleruot kiekviena jo užgaidą nes kai užsilips ant galvos iki pat viršaus liks tik apšikt pečius.

Tik nesinervuok mamyte, ir mano anūkai voliojosi parduotuvėse ir mes su dukra sulaukdavom visokių replikų. Dabar vienas pirmokas, kitas trečiokas, labai mandagūs ir kultūringi vaikai. Kai anūkams pasakoju , visi linksmai pasijuokiam

Baisu, kiek komentuotojų skatina smurtauti prieš vaiką. Juk vaikas neskiria fizinių bausmių nuo smurto ir pats lygiai taip pat smurtaus prieš silpnesnį. Taip pat bus potenciali auka stipreniam smurtautojui ar prievartautojui. Nes juk jam įdiegta, kad kas stipresnis, tas ir turi visas teises. Sovietmečiu vaikai būdavo “patogesni”, nes buvo primušti, įbauginti, augo rusiškoje smurto kultūroje. Jau keli dešimtmečiai kaip iš jos išėjome, bet matomai to mentaliteto per sunku atsikratyti. Lengviausias būdas nuraminti vaiką, isterikuojantį ant žemės - tiesiog nekreipti dėmesio. Bet koks dėmesys - ar mamos kalbinimai, ar svetimos tetos gėdinimai, tik dar labiau kursto isteriją. Mano dukra dar ir 5 metų taip elgėsi kartais, bet dabar jau 6 suėjo ir isterijų nebeliko. Nebeįdomu pasidarė, nes nekreipėm dėmesio, taip ir perlaužėm. Be to, išmokom pasikalbėti ir tartis, o ir emocijas lengviau valdyti tapo. Viskas su laiku, kantrybe ir pokabiais sutvarkoma. O muštis tikrai nereikia.

Tokį vaiką reikia būtinai auklėt, nes vėliau bus dar blogiau. Ir jokiu būdu niekada nebesivesti į jokią parduotuvę.

Zinute MAMAI,lietuvoj zmones grieztoki susikauste,piktesni.Ispanijoj gyventumet niekas nieko nesakytu.Nebent graziai bandytu vaika palinksminti,ir supratingai zvilgteltu i jus ir uzjaustu.Mano vaikas avinas,tokiu scenu buvo,dabar reciau bet voliojos klyke o mane zmones uzjaute arba stengesi netrukdyti.
Uzjauciu jus,nieko cis tokio.Faktas kad is lietuviu sulaukt uzuojautos ir supratimo nera lengva.Mes labai tiesmukiski,paprasti ka galvojam ta pasakom.Pas visus daug problemu ir uzuojautai ner laiko ir noro.
Ko nereikejo daryti manau tai rasyti i laikrasti.Cia ne tokia salis kad paplos pagailes.
O jums viskas bus gerai,reik stipriai buti ir nezoureti kas ka sako.O jei skaudu tai pakenteti,pasipasakot saviems kurie jus supranta.Tokios ir kitos nesamones ir sunkumai jul mamos darbo dalis.Visko buvo ir bus.Ir daug kam nepatiks.
Valerijono ir pirmyn!

ir as buvau tokia, kai buvau maza, net putos is burnos dribdavo,bet viena karta tetis paeme ir per slaunis rykstele uzplojo ir baigesi kritimai

Teisingai pasakė. Kodel aš atėjusi į prekybos centrą turiu klausyti jūsų klykiančio vaiko isterijos ir tai toleruoti. Tai labai erzina ir labai nemalonu iš pašalies ne tik matyti, bet ir girdėti. Jei jūsų vaikai nemoka elgtis mandagiai ir tinkamai viešoje vietoje, gal juos tuomet reiktų palikti namuose.
Ir moteris teisi, tai tikrai netinkamo vaiko auklėjimo pasekmė. Čia jau peržengtos visos ribos, juolab kad taip elgesi nuolatos ir mamą stato į tokią padėtį. Matyt vieną kartą gavo ko norėjo ir pamatė kad taip puikiai galima manipuliuoti mamos jausmais. To pasekmes ir turite.
Mūsų laikais (90-ųjų karta) to nebuvo. Užtekdavo vieno aiškaus tėvų žvilgsnio arba replikos ir vaikas tapdavo "šventas". Per daug išlepinot skandinaviškų auklėjimo knygų prisiskaitę, kai jau patys švedai ir norvegai sako "taip, mūsų modelyje yra klaidų", kai patys nebesusitvarko.

Ką pasėji tą ir pjauk,viskas genuose,o auklėjimo priemonės jūsų tamsta rankose,mažiau verkšlenimo,čia tik smulkmena prieš pasaulinius vargus,stiprybės.