Anot jo, galbūt joms ji iš pradžių pasirodė per tiesmuka, gal per kovinga, tačiau ji joms buvo svetima. Merūnas pasakojo, kad jam teko padaryti pasirinkimą ir tai nulėmė, kad iki šiol turime tokią gražią ir meilės kupiną šeimyną.
Žinote, šie Merūno žodžiai mane palietė iki širdies gelmių, žiūrėdama į jį išliejau ne vieną ašarą, nes jis palietė man labai skaudžią vietą. Su savo vyru esame susituokę jau septynerius metus, bet manęs iki šiol anyta neskaito už „normalų žmogų“.
Išgirdusi Merūno žodžius klaipėdietė pravirko: „Ši tema labai skaudi“
Ji niekada nėra man paskambinusi, paklausiusi, kaip mes gyvename su vaikais, niekada nesu jaukiai priimta jos namuose. Esu ne kartą girdėjusi, kaip ji skambina savo sūnui (mano vyrui) ir pasakoja apie mane bei mano šeimą negražius dalykus. Tai jai neįtinka mano plaukai, tai jei neįtinka mano žodžiai, tai ji jaučiasi kažkaip neapšokinėta...
Moterys, pakaks. Palikite savo užaugusius sūnus/giminaičius ramybėje. Jie yra sukūrę savo šeimas, savo ramybės burbulą ir jūsų dramoms ten vietos nėra. Užtenka nurodinėti savo sūnums, kas jiems turėtų tikti ir patikti, kaip jie turėtų elgtis. Jūs iš viso džiaukitės, kad vaikai su jumis bendrauja, atvažiuoja, aplanko, kiek pasaulyje yra vienišų tėvų!!
Svarbiausia turėtų būti, kad jūsų sūnūs laimingi, o ar jo žmona jums patinka ar ne, tai jau jūsų problema, ne jos.
Autorius: skaitytoja Rasa
