Aš, asmeniškai, savo aplinkoje neturiu ilgametės santuokos pavyzdžio, bet man tai yra vertybė ir siekiamybė, svajoju nugyventi visą gyvenimą su savo žmogumi ir visiškai nesuprantu tos mados skirtis vos susituokus.
Man, pavyzdžiui, Irena Starošaitė-Žvagulienė ir Žilvinas Žvagulis yra nuostabus pavyzdys, kaip galima ilgai ir darniai nugyventi santuokoje. Yra ir daugiau pavyzdžių ir jų tikrai galima rasti, nors ir reikėtų pasikapstyti.
Rėžė, ką galvoja
Teisingai laidoje „Pasikalbėkim“ sakė Irena – faktas, kad per tiek metų santykiuose, santuokoje būna visko, tai yra natūralu ir nėra ko stebėtis, visi mes žmonės. Bet viską galima pereiti.
Labai paprasta trenkti durimis ir viską palikus išeiti, tai yra pats lengviausias kelias – man kažkas nepatinka ir viskas, viso gero. Sunkesnis kelias yra kalbėtis, aiškintis, ieškoti kompromiso, kartais, kaip sako I. Starošaitė-Žvagulienė, pabūti kempine, viską sugerti. Bet taip ir papildome vieni kitus, vienas pranašesnis vienur, kitas – kitur, taip išsilygina svarstyklės.
Dažnai esam linkę pabrėžti skirtumus, badyti pirštu į tai, kas mums nepatinka, yra ne pagal mūsų norus kitame žmoguje. O kur dingo elementari santarvė ir pagarba žmogui tokiam, koks jis yra? Juk patys pasirinkome būti su tuo žmogumi, jo privalumais ir trūkumais, niekas nevijo šautuvą įrėmęs prie altoriaus.
Santykiai tikrai nėra pasivaikščiojimas parke, kaip sakoma, nėra namų be dūmų, bet jei jau pasirinkome būti su tuo žmogumi ir kurti su juo bendrą ateitį, tai mokykimės būti kartu, ieškoti išeičių, nes išeiti visada galėsime, o sugrįžti atgal – nebe.
Duok Dieve kuo daugiau porų nugyventi daugybę metų darnoje ir pagarboje vienas kitam ir rasti savo gražių santykių receptą. Jis toli gražu nėra universalus, nėra jokios auksinės taisyklės – jas turime susikurti patys. Tad ir kurkime, nes jau akis bado ta mada ne tik skirtis, bet ir trimituoti, kokie buvę sutuoktiniai blogi.
Autorius: skaitytoja Jurgita