Man po pirmo chemoterapijos kurso nepasisekė,savo kojomis vaikščiojau,bet ketvirtą kartą atvykus labai pradėjo skaudėti apatinė juosmens dalis ir stiprus skausmas apėmė dešinę koją,ko pasėkoje nebevaldau pėdos ir pajudino truputį vaikštynės pagalba daugiausia turiu gulėti,nes sėdint skauda stuburą abi kojos nuo čiurnos kaip suvaržytos,jausmas blogas,iš ligoninės išrašė be remisijos viena niekur daugiau nepaeinu,reikalinga pagalba visur,o važinėjau gydymo kursui be palydos,bet po chemoterapijos jau vežė su vežimėliu

Nuo diagnozės nustatymo praėjo devyneri metai. Man lėtinė limfoleukemija. Po gydymo praėjus keturiems metams atsinaujino liga, šiuo metu gaunu labai brangius vaistus, džiaugiuosi, kad jie yra 100% kompensuojami. Jaučiuosi gerai. Antrąkart išgirdus diagnozę vienintelė viltis yra gauti naujausius, geriausius vaistus, kurie padės sveikti. Juk gyvenimas toks įdomus ir gražus, tiek dar nenuveiktų darbų, tiek dar nepatirta gražių dalykų...

Palaikau.