Ūkininkė, pomidorų priežiūros ekspertė Jonata Pauraitė sako, kad sėkmingas pomidorų augintojas turi žinoti įprastas sodinimo taisykles. Jos teigimu, pomidorų auginimas yra menas, kuris reikalauja kantrybės, žinių ir rūpestingumo.
J. Pauraitė sako, kad pomidorų priežiūros aspektai priklauso nuo to, ar žmonės įsigyja paruoštą sodinuką ar užsiaugina patys.
„Kalbant apie pačių auginamą sodinuką, svarbu jį pasėti laiku, nes ne retai žmonės tai padaro per anksti. Todėl sodinys praranda dalį savo energijos ir neatiduoda tokio derliaus, kokį galėtų atiduoti. Reikia įsivertinti, kada reikia pasisodinti ir apskaičiuoti tinkamą sėjos terminą“, – sako ūkininkė.
Jonatos paklausus, kada yra tinkamas laikas sodinti pomidorų sodinukus, ji atsako, kad tai derėtų daryti ne anksčiau nei gegužės 10-ą dieną: „Galima sodinti ir anksčiau, bet atsiranda didelė tikimybė, kad augalas nušals ir supus jo šaknys. Derėtų skaičiuoti 5–6 savaites nuo sėjos iki sodinimo.“
J. Pauraitės teigimu, kitas svarbus pomidorų priežiūros aspektas – šiluma ir šviesa. Žmonės pomidorų sodinius laiko per šiltoje temperatūroje. „Jų nereikia laikyti per šiltoje temperatūroje, nes taip jie nespėja suformuoti lapijos tarpų ir tiesiog išstypsta.
Optimali pomidorų laikymo temperatūra iki 14–5 laipsnių šilumos ir daug šviesos – pavėsio šie augalai nemėgsta“, – pataria ūkininkė
Pomidorų laistymo subtilybės
Pomidorų priežiūros specialistė teigia, kad svarbiausia namų sąlygomis daigų neperlieti: „Perliejus daigus, jų šaknys pridūsta ir pradeda geltonuoti – drėgmės reikia labai nedaug.“
Ūkininkės teigimu, mažam daigeliui daug vandens nereikia – geriau mažiau nei per daug. Derėtų lengvai apšlakstyti ar net papurkšti daigelį ir drėgmės pakaks.
„Kai daigas perkeliamas į šiltnamį, jam drėgmės reikia daug daugiau. Pomidoras mėgsta gauti daug vandens vienu kartu, o ne po truputį ir dažnai. Kai atsiranda augalo vaisiai, rekomenduočiau pomidorus gausiai lieti kartą į savaitę“, – teigia ji.
Moters teigimu, laistymo režimas svarbus dėl visų šio augalo ligų. Kadangi pomidorai nemėgsta drėgmės, reikėtų kuo geriau juos pravėdinti, kad šlapi labai nudžiūtų, o susidaręs kondensatas pradingtų:
„Lapai yra jautriausia pomidoro vieta, todėl atsiranda įvairios ligos, puvėsiai.“
J. Pauraitė pasakoja, kad nesilaikant minėtų priežiūros patarimų, vis tiek įmanoma sulaukti derliaus, tačiau pats augalas gali būti nukankintas.
„Kartais matau, kad jau balandžio mėnesio pradžioje socialinių tinklų grupėse spindi įrašai apie ankstyvąjį pomidorų sodinimą. Visgi mes turime savo sezoniškumą, todėl turime atsižvelgti į gamtos terminus. Neskubėk ir būsi pirmas“, – teigia ji.
Didžiausios pomidorų augintojų klaidos
Ūkininkė sako, kad jei augalas nupūva, jo atgaivinti nebepavyks, tačiau jei sodinant daigas įlūžo, viskas bus gerai, nes pomidoras pastoviai leidžia naujas šaknis.
„Tokiu atveju daigelį derėtų sodinti giliau į žemę ir toje vietoje jis tikrai išleis šaknis. Pačioje sėjos pradžioje, pomidorai neturi nei ligų, nei kenkėjų, tačiau visa tai atsiranda augimo procese. Svarbiausia šiluma drėgmė ir temperatūra“, – pataria moteris.
Pomidorų priežiūros specialistė pasakoja, kad labai dažnai žmonės pomidorus lygina su agurkais ir pradeda skinti jų lapus anksčiau laiko – to daryti negalima.
„Pomidorų lapų genėjimas prasideda tik tada, kai pats vaisius iš žalio virsta baltu. Iki pirmos pomidorų kekės reikia genėti lapus ir kilti į viršų. Pomidorui fotosintezė yra labai svarbi, todėl lapus reikia stengtis išsaugoti kuo ilgiau.
Žmonių pagrindinė klaida, kad jie nemoka taisyklingai gicuoti pomidorų. Iš vieno stiebo padaro 5 ar daugiau stiebų. Jei pomidoro veislė turi būti stambi, padarius 5–6 stiebus, ji niekada nebus stambi – atsiras vyšniniai pomidorai, nes augalas neišmaitins daigo.
Netaisyklingai nugenėjus pomidorą, gali atsirasti puvėsiai ligos, kristalizuotis žiedai. Jei žmogus nemoka genėti pomidorų, reikėtų rinktis žemaūges veisles, kurių nereikia genėti“, – pataria ūkininkė.
J. Pauraitė taip pat akcentuoja, kad žmonės skaito netinkamą informaciją ir pasirenka netinkamas pomidorų veisles: „Lietuviams įvairiose platformose siūlomos vėlyvos pomidorų laisvės, tokiu atveju mažai pasidžiaugsime savo derliumi. Siūlyčiau dažniau rinktis ankstyvas arba vidutines veisles. Veisles reikia rinktis atsakingai.“
Prevencija nuo kenkėjų
Ūkininkė teigia, kad pomidorui svarbiausia vietos keitimas. Pavyzdžiui, jei šiltnamis vienoje vietoje stovi 10 metų, tai labai kenkia pomidorams.
„Rekomenduočiau bent kas 3-is metus pakeisti sodinimo vietą. Jei nėra vietos keitimo galimybės, derėtų nukasti viršutinį žemės sluoksnį ir pakeisti kitu. Grybiniai virusai gyvena žemėje, todėl pilnai mikrobų išnaikinti neįmanoma“, – sako ji.
Moteris pataria, kad nuo rudens galime pasistatyti dūmines šaškes, joj per žiemą sunaikintumėme dalį virusų, vabalų.
„O pavasarį prieš pradedant sodinti, derėtų prieinamais parduotuvės preparatais palieti žemę ir panaikinti įvairius pradus.
Renkantis substratą, reikėtų įsivertinti, kad jis būtų be užkrato. Kartais žmonės atsidaro pakuotę, o ten jau būna įsiveisęs pelėsis – tokios medžiagos nederėtų pilti į šiltnamį. Mano manymu, reikėtų žiūrėti į substrato galiojimo datą. Kartais parduotuvėse būna metus užsilikę preparatai, trąšos.
Vėliau pasodinus augalą, reikia stebėti augalą, ko jam reikia. Galbūt jam reikia azoto, fosforo, kalio“, – teigia ji.
Nepadauginkite šios priemonės
Ūkininkė taip rekomenduoja nepadauginti žuvies miltų – taip padarome sau meškos paslaugą.
„Daigas būna labai gražus, o vaisių sulaukti nepavyksta. Daigelis gauna tiek fosforo, kad jis žiedus atmeta. Kam jam kažką auginti jei jis ir taip fainas? Taip žmonės nebesulaukia derliaus ir nesupranta kokią klaidą padarė“, – juokiasi J. Pauraitė.
Moters teigimu, norint išsiaiškinti geriausius auginimo būdus reikia eksperimentuoti: „Klaidų galima padaryti labai daug. Siūlyčiau eksperimentuoti, o iškilus neaiškumams pasikonsultuoti su specialistu. Auksinių taisyklių nėra. Reikia šį augalą pažinti.“
