Akredituotos geros savijautos ekspertės, mitybos specialistės Gintarės Jonaitytės teigimu, nėra nieko neįmanomo – kiekvienas gali suformuoti naujus įpročius ir atsisakyti senųjų, tačiau tai pareikalauja laiko, pastangų ir noro.
Nuo 2022 m. įpročių keitimo programą vykdanti specialistė pabrėžia – tik tada, kai žmogaus fizinis ir emocinis kūnas yra tikrame balanse, galime tapti savo gyvenimo lyderiais, siekti aukštumų ir asmeniniame, ir profesiniame kelyje, nes viskas susiję: tinkama mityba, reguliarus, tinkamas fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis ir emocinė gerovė.
„Sveiki įpročiai – tai įpročiai, kurie mūsų organizmui teikia naudą, mus sveikatina, tarnauja mums, o ne priešingai. Net moksliniai tyrimai rodo, kad žmogus kitiems yra patrauklesnis, kai yra sveikesnis.
Tai apima ne tik išvaizdą – sveikesnį kūną, gražią odą, bet ir energiją, kuri kurią motyvaciją, lyderystę. Amsterdamo universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu išaiškėjo, kad net 69% dalyvių lyderio poziciją užimti iš nuotraukų rinkosi tuos žmones, kurie atrodė sveiki, bet ne protingi.
Jeigu žmogus gyvenime kasdien jaučiasi gerai, turi energijos, jėgų, atsiranda ir daugiau kūrybinio potencialo, žmogus plačiau mąsto, nei tas, kuris niekuo nesidomi ar dėl blogos savijautos tiesiog nieko nenori.
Visi esame buvę būsenoje (pvz., kai susergame), kai nenorime nieko nei matyti, nei daryti, nei kurti, tik sėdėti uždarame kambarėlyje – taip dažnai nutinka ir žmonėms, kurie neturi tikslų ir su jais susijusių tinkamų įpročių“, – aiškino G. Jonaitytė.
Netinkami įpročiai atsispindi išorėje
Ji taip pat pastebi, kad pašlijus sveikatai, tai atsispindi ne tik žmogaus išvaizdoje – pasireiškia irzlumas, nuolat kankina nuovargis, dingsta noras imtis naujų veiklų ar siekti svajonių:
„Gyvenimo sėkmė yra visuma – tiek profesinė, tiek asmeninė. Visi žinome, kad jeigu nesijaučiame nei iš vidaus, nei iš išorės patraukliai ir gerai, mūsų sveikata nėra gera, mes užsidarome ir nenorime kontakto su išoriniu pasauliu.
Viena grupė žmonių panyra į depresiją, pastovų nerimą ir tai užsitęsia, ir situacija gali tapti nevaldoma, žmogus užsisuka savotiškame rate, situacija gali tik blogėti. O kita grupė žmonių atpažįsta, išsiaiškina, kas negerai ir ima į savo dienotvarkę integruoti sveikus įpročius, kurie jiems padeda jaustis geriau.“
Galima rasti daugybę straipsnių apie sėkmingus žmones ir jų kelią į pripažinimą, bet juos visus visuomet vienija vienas veiksnys: susikurti įpročiai, be kurių kopti į sėkmės viršūnę būtų neįmanoma.
Ko gero, kiekvienas žino, kas įeina į sveikų įpročių sąrašą: sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis, tačiau pastebima viena tendencija – net turint reikiamas žinias, jos dažnai nėra tinkamai pritaikomos kasdienybėje:
„Jei nieko nedarai, tik galvoji, tai ir lieka tik mintimi, bet netampa veiksmu. Motyvacija niekada neatsiranda pirma, pirmiau visada atsiranda veiksmas.“
Neretai pokyčių kelio pradžia būna duobėta ir vingiuota, sunku savyje rasti valios, bet G. Jonaitytė pataria visada galvoje piešti paveikslą, kokius teigiamus pokyčius tai atneš, gyventi ir jaustis, lyg tai būtų jau įvykę, esamuoju laiku, pvz.: kokią spindinčią odą aš turiu, kokie vešlūs mano plaukai, o, koks stangrus mano kūnas, kiekvieną dieną jaučiuosi tokia/s energinga/s, kad įkopčiau bemat į Everestą.
Kaip atsikratyti žalingų įpročių?
Tad kaip keisti savo įpročius, kad tai netaptų kančia ir nesinorėtų visko mesti vos pradėjus? Daugeliui pirmiausia aktualu, kaip atsikratyti žalingų įpročių, vienas dažniausių – alkoholio vartojimas.
„Jeigu jūs su draugais kas antrą savaitgalį išgeriate keturias taures vyno, galite pradėti nuo paprasčiausių dalykų – išgerkite po tris taures ir pasirinkime užkandžius, kurie slopina alkoholio poveikį – tai gali būti riebesnis sūris, daugiau daržovių, pavyzdžiui, traškios morkos su pesto padažu. Papildomą taurę mes galime pakeisti, pavyzdžiui, vandeniu“, – aiškino mitybos specialistė.
Kitas etapas – po poros savaičių vietoj trijų taurių vyno išgerti bent 100 mililitrų ar viena taure mažiau ir taip eiti žingsnis po žingsnio.
„Tačiau visą laiką reikia turėti alternatyvą, kuo tai pakeisti. Ant mūsų stalo turėtų atsirasti daugiau vandens, pavyzdžiui, su citrina ar spanguolėmis, galime pasidaryti vadinamą kitokį „vyną“, pavyzdžiui, išsispausti šviežiai spaustų sulčių iš vynuogių, tamsių uogų“, – pridūrė G. Jonaitytė.
Galiausiai, alkoholį galite pakeisti nealkoholinėmis alternatyvomis. G. Jonaitytė pabrėžia – procesas užtruks, bet atradus jam alternatyvą, natūraliai atsikratysime žalingų įpročių, kurie mums nenaudingi ir nereikalingi.
Nesiimkite drastiškų pokyčių
Norint ne tik atsisakyti to, kas žalinga, bet ir įvesti sveikus įpročius, akredituota geros savijautos specialistė pataria nenerti stačia galva ir nesiimti kardinalių, drastiškų pokyčių.
„Mes, žmonės, dažniausiai priešinamės kardinaliems pokyčiams, nes mūsų smegenys taip sutvertos – jos automatiškai daro tam tikrus veiksmus ir nenori kardinalių pokyčių. Pavyzdžiui, jei per mėnesį numesime 10 kilogramų, šis svoris greičiausiai ataugs, nes tai yra per greitas pokytis organizmui.
Jeigu mes su svoriu susidraugautume, ne staiga imtume badauti, atsisakytume baltų miltų, o pirmiausia pradėtume naudoti mažesnį jų kiekį, paskui juos pakeisime kitais, pavyzdžiui, grikių, avižų, avinžirnių miltais, tai yra alternatyva ir lengvesnis perėjimas iš vienos stadijos į kitą.
Taip žmogus palengva adaptuojasi, adaptuojasi ir jo smegenys, nes jos supranta, kad su organizmu kažkas vyksta, bet tai nėra kardinalus pokytis, sukeliantis atmetimo reakciją. Galime palengva, žingsnis po žingsnio pripratinti organizmą ir save pačius prie pokyčio“, – patarė specialistė.
Plačiai paplitęs teiginys, kad naujam įpročiui susiformuoti reikia 21 dienos ir kasdien tai kartojant veiksmą imame daryti automatiškai, tačiau tai – mitas, sako mitybos specialistė, nes pokytis yra procesas:
„Mokslu pagrįsta, kad tai yra per trumpas laiko tarpas, per kurį įprotį galima ne išsiugdyti, o tik pradėti prisijaukinti, kartoti dažniau, nei anksčiau. Automatinio įpročio išsiugdymui reikia ne mažiau nei dviejų-trijų mėnesių.“
Sveikesnius įpročius prisijaukinsite lengviau
Ji išskiria tris etapus, kaip į kasdienybę įvesti naujus įpročius. Pirmasis – pokyčio, įpročio prisijaukinimas. Naudinga susirašyti, kokie mūsų žalingi įpročiai mums kenkia, kuo norėtume juos pakeisti, taip pat pradėti jį taikyti kasdienybėje.
„Antras etapas – įgyvendinimas. Jis susijęs su tam tikro veiksmų, žingsnių sąrašo sudarymu, ką turiu padaryti kasdien, kad pasiekčiau tikslo ir tai daryčiau nuolatos ir ne atmestinai. Kai kurie siekia tikslo aiškiai nežinodami, kaip tai padaryti.
Pavyzdžiui, jei organizme trūksta vitamino D, bet per savaitę išgeria vieną kapsulę, o tam, kad pasiektų rezultatą, reikia tai daryti kasdien. Tai reikšmingo rezultato nebus. Mes turim reikalingus veiksmus daryti reguliariai kasdien apibrėžtą laikotarpį“, – kalbėjo G. Jonaitytė.
Trečiasis etapas – įpročio išlaikymas. Ji pabrėžia, kad per porą mėnesių ne tik susiformuoja įprotis, bet ir matomi pirmieji rezultatai, kuriuos matant nebesinori grįžti prie senojo gyvenimo būdo, motyvuoja judėti toliau. Be to, susiformavus įpročiui ir jam tampant tokiu įprastu, kaip išsivalius dantis.
Vis tik, imantis pokyčių geriausia tai daryti ne vienam, o susirasti bendraminčių – dirbti su specialistu ar susirasti grupę, siekiančią tokių pačių tikslų: „Jei žmogus tai daro vienas, dažnai jam būna ne taip lengva, nes tik itin disciplinuoti žmonės suima save į rankas ir gali tai daryti vieni. Dauguma žmonių to padaryti negali, jiems reikia komandos.
Dalinimasis informacija vienas su kitu motyvuoja ne tik keistis, bet ir judėti pirmyn, ieškoti būdų, kaip įveikti kilusius iššūkius.“
Nekartokite šių klaidų
Siekiant sėkmingų pokyčių, reikėtų vengti kelių klaidų. Pirmiausia, neišsikelti per didelių, neįgyvendinamų tikslų, be to, vienu metu imtis daugiausiai dviejų įpročių įvedimo, kitaip tai taps ne malonumu, o vargu ir norėsis nuleisti rankas.
„Kuo labiau susikoncentruosime į tai, ką norime pakeisti, su tuo didesniu malonumu ir lengvumu tai darysime, kilusių iššūkių nelaikysime nesėkme, nes tai tik proceso dalis.
Svarbu, kad būtų išsikelta kokia nors svarbi detalė, daranti įprotį maloniu, darytume tai ne dėl to, kad kažkas verčia, o dėl to, kad patys to norime“, – patarė geros savijautos specialistė ir pridūrė, kad pasiektus rezultatus reikėtų pastoviai fiksuoti, kad turėtume daugiau motyvacijos.
Ne ką mažiau svarbus ir nuoseklumas – įpročio negalima praleisti daugiau nei dvi dienas, kitaip smegenys ima suprasti, kad praleidus neįvyko nieko reikšmingo, o tai seka išvada, kad nieko blogo nenutiks praleidus dar vieną dieną:
„Tik veiksmų reguliarumas veda į sėkmę ir tęstinumą. Nukrypimas galimas iki penkių procentų, tai reiškia, jei tai taikome septynias dienas per savaitę, praleidus vieną dieną smarkiai nenusižengiame nuo normos, bet paliekame ir laisvės, kad nebūtume apriboti.“
Ir naujus įpročius, kuriuos norite įvesti į savo rutiną, integruokite į savo gyvenimo ritmą ir dienotvarkę, derinkite mėgstamas, įprastas veiklas su naujais įpročiais. Taip jie lengviau taps naujo gyvenimo būdo dalimi.
O atėjus minčiai, kad reikia atlikti kokį nors veiksmą, neatidėliokite ir imkitės jo per dvi minutes, kitaip jį pamiršite ir nebepadarysite. Geriausia, kad veiksmas nereikalautų per daug galvojimo, kad reikia jo imtis.
„Svarbi ir aplinka, kurioje gyvename, dirbame. Jeigu norime numesti svorio, bet visą laiką aplinkoje turėsime ko nors saldaus, mūsų akys matys ir 99 proc. žmonių valgys, nes matys. Jeigu šalia nebus produktų, kurie trukdo kurti sveikus įpročius, jų ir nevartosime“, – dar vienu naudingu pastebėjimu dalinosi G. Jonaitytė.
Galiausiai, geros savijautos ekspertė, mitybos specialistė primena, kad atlygis už įpročius laukia ateityje, tad nebijokite paskatinti savęs ir esamuoju laiku įsivaizduoti, kad kiekvieną kartą, pritaikydami naująjį sveiką įprotį, einate puikių rezultatų link.
