Prieš pusmetį išsiskyriau su savo vaikinu, pirmus mėnesius po skyrybų leidau ramiai, pailsėjau nuo santykių, o pastaruoju metu vis dažniau stengiuosi išeiti į miestą, vėl noriu bendrauti su vyrais, buvau pasiilgusi ir to jaudulio, kurį suteikia pirmasis pasimatymas.
Deja, mano pastaroji patirtis su vaikinu, pavadinkime jį Vytautu, buvo tokia prasta, kad geriau jau likčiau senmergė, nei kartočiau nepavykusį pasimatymą.
Viskas prasidėjo, kai nutariau atsisiųsti vieną populiarią pažinčių programėlę. Susivedžiau duomenis apie save ir pradėjau ieškoti savo išrinktojo ant balto žirgo.
Žiūrinėjau nuotraukas kiekvieną vakarą, skaičiau aprašymus – iš vienų kikenau, kitus iškart norėjosi siųsti velniop. Ten galima prisižiūrėti tokių variantų, kad nereikės ir komedijos! Ir visi tokie gražūs, ir visi tokie išsilavinę, protingi, o jau išmintis.... na, patys supratote.
Vieną vakarą, grįžusi iš darbo, pamačiau gautą programėlėje žinutę. Parašė vaikinas. Peržiūrėjau jo profilį, pasirodė tvarkingas, o ir aprašymas toks, pavadinkime, normalus, o ne žibantis iš toli.
Atrašiau, ėmėme susirašinėti, kone iki paryčių kalbėjomės ir aš jaučiau, kad mūsų pokalbis vystosi lengvai, greitai, sklandžiai.
Kitą vakarą jis mane pakvietė vakarienės. Negalėjau patikėti – ne į barą, ne kažkur, o pavakarieniauti. Buvau maloniai nustebinta, todėl sutikau.
Susitikimas restorane praėjo sklandžiai. Buvo taip smagu, kad Vytautas pasiūlė pasimatymą pratęsti jo namuose. O kas man jaunai ir netekėjusiai – aišku sutikau. Galų gale, mane vedė ir smalsumas – nejaugi egzistuoja tokie vyrai? Jis man pasirodė išties kultūringas, šaunus vaikinas, dar ir išsilavinęs, dirba banke.
Visi negerumai prasidėjo namuose
Vis tik visas smagumas prasidėjo tada, kai peržengiau jo namų (jei tą vietą galima pavadinti namais) slenkstį. Prirūkyta, batai prieškambaryje mėtosi, tamsu, užėjau į vonią nusiprausti, o ten apšnerkšta, rankšluosčiai purvini mėtosi.
Atėjusi į svetainę paprašiau vandens, tai jis man įpylė vandens į kažkokią stiklinę, kuri aiškiai buvo neplauta. Jau vien pagalvojus, ką būčiau pamačiusi miegamajame, supykina!
Prisėdome ant sofos, pradėjome kažką kalbėtis ir aš sutrikusi paklausiau, kur jo kambariokas. Prisiekiu, nemaniau, kad toks vaikinas, kuris mane pakvietė į restoraną vakarienės, dirba banke ir atrodo pakankamai išsilavinęs, galėtų būti toks nevala!
Šis man ramiai atsakė, kad gyvena vienas, o namų tvarkytoja buvo gana senokai, todėl ir atrodo namai apkuisti. Kaip bebūtų, nemanau, kad tai gali būti pasiteisinimas. Ir, išvis, kam tada kviesti į namus??? Jau geriau būtume į viešbutį nuėję!
Vadinkite mane pedante, daug norinčia senmerge, tačiau pasikviesti merginą į prišnerkštus namus, mažų mažiausiai, gėda!
Sunku net įsivaizduoti apie santykius su tokiu vaikinu – tokius aš vadinu tiesiog kerpėmis!
Šis pirmasis pasimatymas, kuris taip jaukiai, gražiai ir mielai prasidėjo, buvo mūsų paskutinis. Supratau, kad negaliu sau leisti bendrauti su tokiu netvarkingu vyru – tai koks jis vyras bus, koks vaikų tėvas??? Baisu!
Taigi, merginos, niekada nepamirškite, kad pirmasis įspūdis gali būti kaip reikiant klaidingas. Būkite budrios ir neužkibkite ant tokių kerpių kabliuko, nes dar ilgai toks vaizdas stovės akyse.
Autorius: skaitytoja Monika
Turite ką papasakoti? Parašykite mums [email protected]
