„Tabako rūkymas tiesiogiai ir netiesiogiai gali sukelti plaučių, gerklų, burnos, lūpų, stemplės, skrandžio, kasos vėžį, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ar kraujagyslių pažeidimus.
Rūkymas taip pat didina riziką susirgti plaučių tuberkulioze, ūminėmis ir lėtinėmis kvėpavimo organų infekcijomis bei kitomis ligomis“, – vardina gydytoja.
Akivaizdu, kad rūkymo sukeliamų ligų yra daug ir įvairių, tačiau net vadinamas pasyvus rūkymas – kvėpuojant prirūkytu oru, paūmina jau turimas plaučių ligas bei kelia didesnę riziką susirgti lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, pavyzdžiui, plaučių vėžiu.
Susirgus plaučių vėžiu – nežymūs simptomai
Daugelis rūkančiųjų susirgus plaučių vėžiu ar lėtine obstrukcine plaučių liga, pradžioje nesiskundžia jokiais simptomais, kadangi šie dažniausiai atsiranda ir progresuoja lėtai.
„Dažnai rūkantys asmenys į simptomus nekreipia dėmesio ir mano, kad rūkant yra įprasta kosėti ir skrepliuoti. Vėliau gali pasireikšti dusulys didesnio fizinio krūvio metu, dirbant sėdimą darbą dažnai į tai taip pat nekreipiama dėmesio“, – nurodo Brigita Jonaitytė.
Pasak pulmonologės, susirgus plaučių vėžiu simptomai yra nespecifiniai. Net 10 proc. žmonių diagnozės nustatymo metu niekuo nesiskundžia.
„Plaučių vėžio simptomai priklauso nuo pirminės vėžio atsiradimo vietos. Dažniausi simptomai kosulys, kraujo iškosėjimas, dusulys, krūtinės skausmas, besikartojantys plaučių uždegimai, gali atsirasti su peršalimu nesusijęs balso užkimimas“, – įvardina gydytoja.
Ar rūkymas trukdo gyventi pilnavertį gyvenimą?
Rūkantys žmonės, gydytojos teigimu, dėl šio žalingo įpročio ilgą laiką gali nejausti jokių kasdienybę apsunkinančių sveikatos pablogėjimų.
„Vienas iš skirtumų, tarp rūkančių ir nerūkančių žmonių tas, kad daugiau nei 50 proc. rūkusių apie 10 metų skrepliuoja ir kosėja. Taip nutinka, nes rūkančio žmogaus kvėpavimo takuose įvyksta struktūriniai pokyčiai.
Pasikeičia bronchų epitelyje esančios ląstelės, jos netenka specialių virpamųjų plaukelių, todėl nebesugeba pašalinti smulkių dalelių, mikroorganizmų, padidėja bronchų liaukos. Padidėjusios bronchų liaukos gamina tirštesnį kitokios sudėties sekretą. Atsiranda sąlygos mikroorganizmams kauptis kvėpavimo takuose, vystosi uždegimas“, – pasakoja medikė.
Kaip mesti rūkyti?
Paklausus pulmonologės, kokie efektyviausi būdai atsikratyti šio žalingo įpročio, gydytoja tikina, kad aplinkinių skatinimas nerūkyti ir žinios apie cigarečių sukeliamą žalą, gąsdinančios nuotraukos ant cigarečių pakelių daugelio žmonių neįtikina.
„Žinoma, pasiduoti negalima, kaskart rūkančiajam reikia priminti apie rūkymo žalą, tačiau svarbu, kad ir pats žmogus turėtų motyvacijos keistis. Priemonių yra įvairių: nikotino preparatai, kaip kramtomoji guma, pleistrai arba medikamentai. Taip pat dalis žmonių skaito specialias motyvacines knygas ir teigia, kad jos padeda“, – įžvalgomis dalinasi Brigita Jonaitytė.
Elektroninės cigaretės – alternatyva tabakui?
Dažnai galime išgirsti nuomonių, jog elektroninių cigarečių rūkymas nėra toks kenksmingas, kaip tabako rūkymas. Vis dėlto, gydytoja pataria prisiminti, kad prieš daugelį dešimtmečių manyta, jog ir tabako rūkymas žalos nedaro.
„Yra atliktų mokslinių tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad elektroninės cigaretės toli gražu nėra tik nekaltas tradicinių cigarečių ar kitų tabako produktų pakaitalas. Iki šiol vyrauja nuomonė, kad elektroninės cigaretės yra būdas atsikratyti priklausomybės nuo tabako rūkymo“, – kalba pulmonologė.
Gydytoja pasakoja, kad elektroninių cigarečių skystyje ir įkvėptuose garuose taip pat yra įvairių vėžį sukeliančių cheminių bei toksinių medžiagų. Be to, tyrimai rodo, kad rūkant elektronines cigaretes kenksmingos dalelės gali patekti į tolimiausias kvėpavimo takų vietas.
„Net jei ir pačios įkvėptos dalelės nėra toksiškos, taip toli nukeliavusios jos gali sukelti lėtines plaučių ligas. Visgi, reikia pripažinti, kad iki šiol dar trūksta mokslinių tyrimų duomenų apie ilgalaikį elektroninių cigarečių poveikį sveikatai, tačiau neabejotinai, jos taip pat žalingos sveikatai“, – aiškina pulmonologė Brigita Jonaitytė.
