Kai dabar Ilona atsigręžia į praeitį, ji supranta, kad save gerokai alino. Ji buvo ta, kuri visada pirmoji eidavo į pagalbą bet kieno prašymu.
„Visada stengdavausi padėti kitiems labiau nei sau. Jei direktorė ką nors paprašydavo padaryti, pirmoji puldavau, bėgdavau, stengdavausi visur suspėti. O kur reikėjo pagalvoti pirmiausia apie save, apie sveikatą, apie tai nesusimąstydavau. Grįždavau namo, ten vėl viskas ant galvos – darbai, tvarka, rūpesčiai“, – pasakoja ji.
Kad serga vėžiu, išdavė aukšta temperatūra
Net sirgdama moteris iš paskutiniųjų vis tiek eidavo, darydavo, tvarkydavosi, nekreipdavo dėmesio į tai, kad organizmas jau siuntė signalus, jog reikia sustoti. Pirmieji simptomai nepasirodė grėsmingi, Iloną kamavo nuolat aukšta temperatūra, kas privertė ją susirūpinti:
„Iš pradžių pakilo aukšta temperatūra, pamaniau, kad tai paprastas sezoninis gripas. Tačiau ji neslūgo. Nuėjau pas gydytoją, paskyrė antibiotikus. Sakė, jei per savaitę nepadės, teks vykti į ligoninę. Ir nepadėjo…
Temperatūra šiek tiek nukrisdavo, bet bendra būklė nesikeitė. Ligoninėje pradėjo daryti tyrimus, rimčiau viską tikrinti ir galiausiai išaiškėjo diagnozė. Nors, tiesą pasakius, kažkur viduje jaučiau, dažnai mintyse sau kartodavau: „ar tik nebus tai onkologija?“ Ir pasitvirtino“, – prisimena moteris.
Ji priduria jau anksčiau juokavusi, kad „senatvėje tikrai sirgsiu onkologija“, nes iš Ilonos pusės visos moterys sirgo, visos nuo vėžio ir mirė, atvirauja moteris:
„Kai jau susirgau, dariausi genetinius tyrimus Vilniuje – atsakymas atėjo, kad ne genetika. Buvau nustebusi. Kažkaip keista… Gal ir pati prisišaukiau, prisišnekėjau. Aišku, viskas susideda, stresas, nervai, įtampa, visa tai susikaupė.“
„Trys vėžiukai“
Gimdos vėžys buvo pirmasis, kurį teko įveikti 2018 metais. Ji praėjo visas chemoterapijas, gydymus, pusę metų padirbo ir kai vėl reikėjo darytis tyrimus, paaiškėjo, kad šį kartą Ilonai žarnyno vėžys. Tokiu pat principu ir trečiąjį kartą, tik auglys buvo jau kepenyse.
„Man net du kartus buvo visiškai nuslinkę plaukai, antakiai ir blakstienos. Pradėjus slinkti plaukams, pati ėjau pas kirpėją, kad visiškai nuskustų plaukus. Bet tai nėra baisiausias dalykas, nes jie atauga. Svarbiausia yra sveikata“, – tvirtina Ilona.
Klaidingų diagnozių moteris nepatyrė, tačiau labai ilgai ligoninėje jai negalėjo numušti temperatūros, vis tyrė, darė kompiuterines tomografijas, bandė aiškintis, atvirauja Ilona:
„Ir tik po keleto kartų pamatė, kas vyksta. Tada jau laukė operacija. Kol temperatūra nenuslūgo, negalėjau būti operuota, net kraujo perpylimą darė. Po jo situacija pagerėjo. Bet kai jau paguldė operacijai, vakare vėl pakilo temperatūra…
Labai išsigandau, galvojau, vėl neoperuos. Tačiau ryte gydytojas atėjo, pasakė, kad situacija negera, paklausė, ką darome? Sakiau: „operuokite, bus kaip bus.“ Ir padarė operaciją.“
Gydytojai aiškino Ilonai, kad tai buvo trys skirtingos naujai susiformavusios vėžio formos, o ne viena, judėjusi po moters organizmą:
„Kaip vienas gydytojas man sakė, kad čia pas mane trys skirtingi vėžiukai. <...> Aš jau neklausiau gydytojų priežasties, nes per gyvenimą buvę visko daug, tai matomai viskas susidėjo, arba, kaip sakau, visur bėgau, lėkiau tai turbūt Dievulis norėjo pasakyti, kad užtraukčiau truputį rankinį stabdį, pristabdyčiau, tai va ir pristabdė mane.“
Onkologiniai pacientai neretai susiduria su aplinkinių gailesčiu, tačiau Ilona sako, kad jai visiškai reikėjo ne to.
„Pradedi kalbėti ir matai jau iš akių, kūno kalbos, kad jie mano, kad aš vargšiukė ir baisiausiai gaili, ypač kai pasakydavau, kad čia jau trečias kartas buvo, tai jau pradeda ir ranką glostyti ir galvoti, kad tu čia jau vos ne tas kojas kratai.
Buvo atvejis, kai viena pažįstama moteris pasakė: „o, mano pažįstamai irgi taip buvo ir ji po metų numirė“, ir aš taip stoviu, galvoju, neblogai, tu čia man dabar šiuo momentu tokį dalyką pasakei, ačiū už palaikymą... Bet nutylėjau“, – prisimena Ilona.
Bet buvo ir kitokių reakcijų. Pašnekovė akcentuoja, kad gailestis nėra jai reikalingas, atvirkščiai, reikia, kad būtų suteikta stiprybė.
„Prisimenu, parašydavau kolegei ir tikėdavausi, kad gal paguos, truputį mane palaikys, o ji tokią žinutę parašydavo, kaip su škurliu gaudavai per veidą. Iš pradžių labai pykau, o paskui aš jai dėkojau už tai, kad labai gerai ant žemės mane nuleisdavo.
Supratau, kad tikrai teisingai ji sako, ko čia dabar verkšlenu. Taip mane iš to liūno ir ištraukė, nes jau būdavo momentų, kai sakydavau „ai, koks čia skirtumas, anksčiau ar vėliau mirsiu, kam čia gydytis.“
Tas palaikymas suteikė labai daug stiprybės, aš kaip tas arklys – akys uždengtos iš šonų ir matau tik tiesiai, daugiau nieko, tai kaip išsirutuliojau tą optimistiškumą, taip dabar tikiu tuo geresniu, gražesniu gyvenimu“, – tikina moteris.
Vis dėlto Ilona sako, kad šias ligas išgyveno tik dėl tokio stipraus palaikymo. Ji be galo džiaugiasi, kad, nepaisant visko, buvo šalia žmonių, kurie labai palaikė:
„Tai kolegė ir jos vyras, kurie man buvo ir yra kaip tėvai. Jie suteikė daug stiprybės, padrąsinimo, išminties, palaikymo, meilės, vilties, tikėjimo ir visų kitų gerų dalykų. Žinutės ir skambučiai ėjo nepaliaujamai. Dėkoju už petį, ant kurio galėjau ne kartą išsiverkti. Taip pat dėkoju draugei, kuri yra man labai brangi ir laikau ją kaip seserį.
Ačiū jai už rūpestį, palaikymą, tikėjimą, kad viskas bus gerai, už stiprybę, pokalbius, susitikimus, už vežiojimą į chemoterapijas, už skambučius ir už visus kitus gražius dalykus. Tai žmonės, kurie ėjo su manimi onkologijos keliu ir daug visko patyrė. Esu dėkinga, kad jie buvo ir yra mano gyvenimo kelyje.
Aišku, buvo ir aplinkiniai, ir artimieji, bet artimiesiems tikriausiai yra daug sunkiau, negu tau pačiam, nes jie nežino, kaip jiem reaguoti, kaip elgtis tokiu atveju, o tu pats, kai eini per tą ligą, tau atrodo, tiesiog eini ir viskas, aš suprantu, kaip jiem buvo sunku.“
Gyvenimas tęsiasi
Ilona džiaugiasi, kad po visko jos organizmas atsigauna ir jai daugiau nebetenka kentėti nuo ligų, progresavimų ir komplikacijų:
„Dabar tik tiek, kad kai ateina metas daryti tyrimus profilaktiškai, įsijungia baimė ir nerimas. Bet man užtenka išgirsti tą vienintelį žodį ir man daugiau nieko nereikia.
Gydytoja aiškina viską savo medicinine kalba, o aš tik paklausiu: „tai viskas stabiliai?“ Jei atsako: „taip, stabiliai“, man to visiškai užtenka. Gyvenu toliau.“
Šiuo metu ji jaučiasi puikiai. Tik kai ateina laikas profilaktiniams tyrimams, vis tiek atsiranda tas nerimas, baimė. Tačiau moteris labai džiaugiasi, kad buvo šalia žmonių, kurie suteikė stiprybės.
Ji pakeitė mitybą – atsisakė cukraus, baltų miltų, pieno produktų, nes netoleruoja laktozės, valgo daugiau natūralaus maisto. Ilona pasakoja, kad onkologiniams ligoniams yra svarbu vartoti daugiau daržovių, vaisių, paukštienos, antienos, visokių riešutų bei sėklų:
„Pradėjau ieškoti alternatyvų tiems dalykams. Aš kaip triušiukas valgydavau ir žiūrėdavau, kaip mano organizmas reaguoja, jei matau, kad blogai, sunkiai virškina, kankinuosi baisiausiai, tai tą produktą išmetu iš savo raciono.
Mano organizmas dabar labai nori, kad viskas būtų iš gamtos, natūraliau, padažų irgi nevartoju, valgau tokį gryną maistą, juokauju, kad kaip prieš šimtmečius tie laukiniai žmonės valgydavo viską gryną, kad būtų perdirbta kuo mažiau, tai stengiuosi irgi panašiai.“
Paklausta, ką patartų kitiems, Ilona rekomenduoja profilaktiškai tikrintis, nors ir gerai jaučiatės. Ji žino ne vieną atvejį, kai sveiki žmonės profilaktiškai pasitikrina ir jiems randa onkologinę ligą:
„Esu ir tokių atvejų girdėjusi, kad irgi visiškai sveika moteris, šiaip nuėjo įdomumo dėlei pasidaryti tyrimus dėl krūties vėžio. Sakė jaučiasi stipri, tvirta, kaip ridikas, nuėjo ir va rado auglį, kaip iš giedro dangaus buvo irgi žinia. Aš irgi iki ligos neidavau, man nereikėdavo, jeigu eidavau tiktais dėl medicininės knygutės darbui.“
Ji taip pat ragina atrasti veiklą, kuri nukreiptų mintis, nes tai iš tikrųjų labai padeda sergantiems panašiomis ligomis. Tiems, kurie jau serga – labai svarbu turėti veiklos, užimtumą, pomėgių.
„Aš pradėjau žaisti su šaškėmis, tai man labai gerai buvo, labai nukreipė mintis ir pakeitė aplinką. Nauji žmonės, naujos pažintys, jeigu dar laimėjimą kokį parsiveži, tai iš viso smagu būna“, – tikina Ilona.
Nors gyvenimas Ilonai pametėjo daug iššūkių, ji sako išmokusi svarbiausią pamoką, kad pirmiausia reikia mylėti save.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
