„Instagram“ istorijose mergina džiaugėsi, kad tiek žmonių domisi ir klausia, kaip ji jaučiasi. Dalindamasi savo istorija, aktorė pabrėžia – galbūt kažką tai apsaugos nuo ligos, o jei su tuo jau susidūrė, jos istorija padės eiti šiuo keliu lengviau.
„Dar neseniai viskas buvo puiku – darbas, geri pinigai, fotosesijos, raudoni kilimai… Ir staiga – paguldo tave, ir viskas. Kūnas sunyksta, raumenų nebėra ir vietoj raudonų kilimų važinėji į chemoterapijas. Per vieną naktį gali pasikeisti visas gyvenimas. Tikiuosi, mano patirtis padės. Nes kartais žmogus galvoja: „Man tai tikrai nenutiks“. Bet nutinka.
Viena mergina man rašė: „Kokia nesąmonė sakyti, kad tai – senų žmonių liga“. Ir ji buvo teisi – nė velnio. Vėžys neturi amžiaus. Niekada nežinai, kada kažkas organizme pradės keistis. Po operacijos gali būti sveikas metus, du… Bet ląstelės gali tyliai tūnoti organizme ir vėl išlįsti. Todėl nuolatinė stebėsena – būtina“, – kalbėjo S. Milinytė.
Tyrimai kas mėnesį, vėliau kas tris, o galiausiai – kas šešis, bet stebėjimas išlieka ilgą laiką. Kaip pasakojo atlikėja, tai būtinas žingsnis, kad būtų laiku pastebėta ir užbėgta už akių, jei vėžys plinta ar įsitvirtina kitur:
„Man, pavyzdžiui, po operacijos vėžys praėjo į inkstus, vėliau į kaulus. Kadangi žarnas pašalino, jis ten jau nebegrįš – bet ląstelės liko. Nėra tokio dalyko kaip „visiškai pasveikti nuo vėžio“.
Žarnyno vėžiu susirgusi 29-erių Simona Milinytė prabilo viešai
S. Milinytė, kalbėdama socialiniame tinkle, pasakojo, kad jai šiuo metu nustatyta limfoma, tai – ne pirminis vėžys, o metastazavusio žarnyno vėžio padarinys. Ji įspėja – vėžinės ląstelės gali įsitvirtinti bet kur: limfmazgiuose, minkštuosiuose audiniuose, kauluose.
Ji atviravo, kad sudėtinga viską versti mamai ir šeimai, nes didžiausia dalis informacijos ir iš gydytojų, ir darbe pasiekia anglų kalba, nors ji su šeima –mama, tėčiu, broliu – kiekvieną dieną kalbasi lietuviškai.
Pasakodama apie savo sveikatą ir užklupusią ligą, S. Milinytė sakė, kad nustūmė į antrą planą ne tokius svarbius dalykus ir prabilo, kaip gydymas paveikė jos kūną:
„Kalbant apie sveikatą – nebesikankinsiu dėl visko. Anksčiau dar svarstydavau apie apatinių dantų tiesinimą, nes jie labai nelygūs. Bet dabar jau nebenoriu – užtenka man kankynių.
Dar viena problema – organizmas sunkiai įsisavina maistines medžiagas. Pavyzdžiui, labai krenta kalis, todėl dažnai daromos lašelinės. Kartais net kelis kartus per savaitę. Tabletės, papildai, guminukai – daug kas man neveikia, nes neturiu visų žarnų, kurios atsakingos už medžiagų pasisavinimą.
O vakar buvo maloni akimirka – buvom pas draugus vakarienėje. Nors ir ne viską galiu valgyti dėl dantų (net pomidorų negalima, nes sėklos gali sukelti problemų), vis tiek buvo labai smagu.
Dėl akinių – anksčiau jų nenešiojau. Po visų operacijų pablogėjo regėjimas, dabar tenka nešioti. Dienai turiu akinius su mėlynos šviesos filtru, vakarui – paprastus, lengvus.“
Ji dėkojo savo sekėjams už palaikymą, žinutes, kad jie yra ir domisi jos savijauta. Simona pripažįsta, kad būna sunkių akimirkų, tačiau kai jas tenka išgyventi ne vienai, tai padaryti daug lengviau. Dalindamasi ji tikisi, kad jos istorija ir atviras kalbėjimas apie ligą taps pagalba kitiems, einantiems panašiu keliu, nes ji aiškiai žino, kaip liga pakeičia gyvenimą ir kasdienybę.
„Apskritai, kai gyvenimas taip apsiverčia, svarbiausia – nepasiduoti. Man labai padėjo psichologė. Užuot gulėjus lovoje ir verkus, išmokau atsikelti ir gyventi čia ir dabar. Prireikė keturių mėnesių, bet pradėjau jausti, kad turiu teisę gyventi. Man taip pat skirta dailės terapija – kai mintys per daug užplūsta, tapau. Turiu drobių, dažų, tai man padeda.
Tokia liga, kokią turiu aš, pakeičia visą gyvenimą. Kai kurie žmonės po chemoterapijos grįžta į įprastą gyvenimą, bet mano atvejis kitoks – man buvo pašalinta dalis organų, žarnynas, tai niekada nebeatsistatys. Tai nepagydoma. Mano organizme dabar viskas veikia kitaip – valgau mažomis porcijomis kas valandą, nes nėra to ilgo virškinimo proceso, dažnai tenka eiti į tualetą, visada esu alkanesnė, nei anksčiau.
Šiuo metu stebi naujus darinius – jie dar maži, nepiktybiniai, todėl tiesiog laukia, stebi per MRT, kompiuterines tomografijas, ima mėginius. Jei reikės, bus nauja chemoterapija, bet kol kas laukiam. Ankstesnė buvo skirta tik sumažinti vėžiui iki tokio dydžio, kad būtų įmanoma atlikti operaciją. Tai pavyko.
Žinai, žmonės labai mėgsta ligas skirstyti – sunki, nesunki. Bet visos ligos yra rimtos. Kad ir gripas – sirgdamas jautiesi baisiai. Tai kaip galima lyginti ir sakyti, kuri liga „rimtesnė“? Sveikam žmogui nė viena liga nėra lengva.
Tai va, man dabar trisdešimt. Gruodį turėtų būti mano jubiliejus – gal net paskutinis. Nežinau, kiek dar laiko duota, bet noriu padaryti ką nors ypatingo. Būtų žiauriai faina, jei visi nufilmuotų po video su palinkėjimais – sukurti tokį filmuką atminimui. Po tiek visko, ką teko pereit – tai būtų nuostabu“, – kalbėjo S. Milinytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
