Laiku atliktas tyrimas ir dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje Ingai leido atsikvėpti – sulaukus tikslių gydytojo nurodymų tapo kur kas ramiau, nei buvo prieš tai. Iš jaudulio ir laimės, kad neserga, moteris net apsiašarojo.
Valstybinio patologijos centro, VUL Santaros klinikų filialo medicinos biologė Kristina Bučienė primena:
„Lietuvoje per savaitę miršta 5 moterys nuo gimdos kaklelio vėžio. Tačiau šios besimptomės, klastingos ligos galime išvengti dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje.“
Mintis sukausčiusi baimė
„Gimdos kaklelio vėžys – ilgą laiką vien šis terminas man skambėdavo labai bauginančiai. Esu iš tų moterų, kurios tik išgirdusios žodį – tyrimai – išsigąsta. Nuo 25-erių iš savo poliklinikos vis gaudavau priminimus ir kvietimus dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje, tačiau šį vizitą vis atidėliodavau“, – pradeda pasakoti Inga.
Mergina atvira – ją visuomet kankino baimė, kad kažkas gali būti blogai su jos sveikata. Nerimo nė kiek nesumažino ir informacijos paieškos internete. Paskaičiusi straipsnius apie gimdos kaklelio galimus pakitimus, žmogaus papilomos virusą (toliau – ŽPV), Ingą baimė sukaustydavo tik dar stipriau:
„Nerimą dėl sveikatos kėlė ir juntami simptomai: skausmingi lytiniai santykiai ir pakraujavimas po jų. Nors esu jauno amžiaus moteris, pagalvojus apie sveikatą, mintyse vis sukdavosi į katastrofą panašus scenarijus.“
Noras įsitikinti, ar viskas yra gerai, nugalėjo baimę ir kilusį nerimą. Praėjus kuriam laikui, kuomet Inga save nuteikė psichologiškai bei morališkai, ji galiausiai nusprendė pasirūpinti savimi:
„Kas kitas pasirūpins mano sveikata ir manimi, jeigu ne aš? Šis sprendimas paskatino mane užsiregistruoti pas ginekologą onkocitologiniam PAP tyrimui. Atėjus skirtam vizito laikui šiek tiek jaudinausi ir dėl pačios PAP tepinėlio paėmimo procedūros. Laimei, greita ir neskausminga procedūra nuteikė optimistiškai laukti tyrimo rezultatų.“
Netrukus vilnietė sulaukė ir PAP tyrimo rezultatų – buvo nustatyti „ASCUS“, neaiškios kilmės intraepiteliniai pakitimai.
„Gydytoja ginekologė ir šioje srityje dirbanti specialistė mane nuramino, nuteikė pozityviai. Po to sekė ir ŽPV tyrimas, kurio atsakymas – „nustatytas aukštos rizikos ŽPV“. Žinojau, kad šis virusas jauno amžiaus moterims būna dažnai aptinkamas jų organizme. Daugeliu atveju jis pats pasišalina iš moters organizmo.
Atsikvėpti leido ir atliktas dar vienas papildomas tyrimais – „CINtec PLUS“, kurio atsakymas buvo neigiamas. Net ir esant pradiniams gimdos kaklelio pakitimams galėjau būti rami, todėl labai nudžiugau“, – sako Inga.
Merginos atveju, įvertinus gautus tyrimų rezultatus, gydytojai kol kas Ingai pasiūlė apsvarstyti galimybę pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso. Taip pat buvo pasiūlyta naudoti gelį, skirtą šio viruso naikinimui ir taip pat pakartoti PAP tyrimą po vienerių metų.
„Ši patirtis išties sukėlė daug sumaišties ir nerimo mano gyvenime, tačiau didžiuojuosi savimi, kad atradau savyje drąsos bei ryžto nugalėti savo baimes ir laiku pasirūpinau savimi“, – priduria ji, paskatindama ir kitas jaunas merginas nebijoti atlikti tyrimų, kurie gali užkirsti kelią grėsmingai ligai.
Rizika ir moterims, ir vyrams
Pasak medicinos biologės Kristinos Bučienės, Lietuvoje moterys nuo 25 iki 34 m. (imtinai) kviečiamos kas trejus metus atlikti onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlio (PAP) tyrimą ikivėžiniams pakitimams nustatyti.
Moterims nuo 35 iki 59 metų (imtinai) kas 5 metus siūloma atlikti ŽPV tyrimą skystoje terpėje. Esant teigiamam ŽPV testui, papildomai atliekamas ir onkocitologinis – PAP testas iš tos pačios skystos terpės.
„Mano profesinė patirtis ir asmeninis susidūrimas su ikivėžinais pakitimais padeda bendrauti socialiniuose tinkluose su moterimis, dalintis ne tik savo patyrimais, bet ir kitų moterų istorijomis, išgyvenimais, jausmais.
Į klausimą, kodėl moterys delsia ir nedalyvauja gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje, dažnas moterų atsakymas yra – neturi laiko, puikiai jaučiasi, arba, kaip ir 27-erių Inga, bijo išgirsti bauginančią diagnozę“, – sako K. Bučienė.
Medicinos biologė primena ir pabrėžia, kad gimdos kaklelio prevencinės programos tikslas – aptikti ankstyvos stadijos vėžį ir ikivėžinius pakitimus:
„Laiku aptikus ikivėžinius pakitimus, galime užkirsti kelią atsirasti gimdos kaklelio vėžiui, kurio gydymas gali būti ilgas, labai skausmingas ir varginantis procesas tiek pačiai moteriai, tiek ją mylinčiai šeimai.“
Atrasti savyje drąsos ir nueiti laiku pasitikrinti padeda ir kitų moterų istorijos, kurių kiekviena jų turi savitą žinutę. „Žinutę mylėti save, susimąstyti apie savo sveikatą, o gal net paskatinti sudalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje patikroje“, – nusišypso Kristina.
Daugelį metų dirbanti tiesiogiai su gimdos kaklelio tyrimais, medicinos biologė džiaugiasi, kad moterys pamažu tampa aktyvesnės, labiau domisi šio vėžio grėsmėmis ir ieško informacijos apie prevencines galimybes, kurių viena – skiepai.
„Taip pat gera žinia ta, kad Lietuvoje nuo šių metų vasario 1 d. nuo aukštos rizikos ŽPV infekcijos bus skiepijami ir berniukai nuo 11 metų amžiaus. Iki šiol buvo skiepijamos tik mergaitės, tačiau ŽPV viruso aukštos rizikos genotipai kelia grėsmę ne tik moterims, bet ir vyrams.
Moterims ši infekcija be jau minėto gimdos kaklelio vėžio, taip pat gali sukelti makšties, vulvos bei išangės ikivėžines ligas ir vėžį. Vyrams – tiesiosios žarnos, išangės ir varpos ikivėžines ligas ir vėžį. Abiems lytims šie virusai gali taip pat sukelti burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių ikivėžines ligas ir vėžį.
Todėl džiugu, kad atsiveria galimybės jau nuo jauno amžiaus savo vaikus apsaugoti nuo šios infekcijos ir jos sukeltų padarinių“, – paaiškina Kristina.
