Lietuvoje jau 19 metų vykdoma prevencinė gimdos kaklelio vėžio patikra, tačiau vidutiniškai tik pusė tikslinio amžiaus moterų pasinaudoja tokia proga. Taip pusei moterų nustatoma rizika susirgti vėžiu ir jos greičiausiai nesuserga, tačiau pusė apie tai nesužino ir dėl to gali būti liūdnų ligos išeičių.
VUL Santaros klinikų gydytoja akušerė-ginekologė proc. Žana Bumbulienė apgailestavo, kad vis dar gajus mitas, jog jei moteris gerai jaučiasi, jai tikrintis nebūtina. Priminusi, kad pagrindinis šios ligos atsiradimo veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), gydytoja akcentavo, kad užsikrėtęs šiuo virusu žmogus nejaučia jokių simptomų.
„ŽPV infekcijos mes niekaip nejaučiame, jokių pokyčių gimdos kaklelyje nematome. Pirmas simptomas, kuris gali atsirasti, tai yra kraujavimas tada, kai jau yra pažengusi vėžio stadija. O ši liga gali būti išvengiama.
Štai australai, kurie pirmieji pradėjo ir skiepijimą nuo ŽPV, ir patikrą, pasiekė tokią situaciją, kad gimdos kaklelio vėžys laikomas reta liga. Taigi to galima išvengti, tačiau mergaičių skiepijimo aprėptis turi pasiekti 90 proc., turime padidinti berniukų skiepijimą. Taip pat pasiekti tai, kad bent 70 proc. dalyvautų patikroje, moterys laiku gautų gydymą“, – pabrėžė gydytoja nuotolinio klinikų surengto pokalbio metu.
Vėžys vystosi ilgai, simptomų nerodo
Ginekologė priminė, kad ŽPV plinta per odos kontaktą, kitaip sakant, užtenka, kad būtų kontaktuojama per odą.
„Tad jei kalbame apie santykius, gali būti užsikrečiama bet kokių santykiu metu – vaginaliniu, oraliniu, rektaliniu. Bet nebūtinai tik toks kelias – gali būti ir taip, kad mama užsikrėtusi ŽPV virusu, gali ir gimdymo metu perduoti savo vaikui“, – užsikrėtimo kelius vardijo ji.
„Jei kalbame apie ŽPV infekciją, deja, jokios simptomatikos nėra. Todėl laikoma, kad šis virusas yra labiausiai paplitusi lytiškai plintanti infekcija pasaulyje, nes beveik kiekvienas iš mūsų su ja susiduria.“
Paklausta, kaip vystosi pati liga, Ž. Bumbulienė aiškino, kad į gimdos kaklelį patekus infekcijai praėjus tam tikram laikui ląstelės gali pradėti keistis:
„Pradžioje gali būti neryškūs pokyčiai, juos vadiname ikivėžiniais pakitimais. Bet laikui bėgant, jei į tai neatkreipdamas dėmesys, tai gali virsti vėžinėmis ląstelėmis.“
Kol vyksta visi šie procesai, moteris gali nieko nejausti: „Jei kalbame apie ŽPV infekciją, deja, jokios simptomatikos nėra. Todėl laikoma, kad šis virusas yra labiausiai paplitusi lytiškai plintanti infekcija pasaulyje, nes beveik kiekvienas iš mūsų su ja susiduria. Manoma, kad iki 80 proc. lytiškai aktyvių asmenų turėjo ŽPV infekciją per savo gyvenimą.“
Be kita ko, gydytoja įspėjo, kad ŽPV sukelia ne tik gimdos kaklelio, bet ir vulvos, makšties, išangės, gerklų, vyrams – ir varpos vėžį.
Kas didina riziką užsikrėsti vėžiu?
Pagrindiniai ŽVP rizikos faktoriai – ankstyvi lytiniai santykiai, dažna partnerių kaita. Ž. Bumbulienės aiškinimu, paauglystėje gimdos kaklelis dar nėra normaliai subrendęs, tad infekcija patenka žymiai greičiau ir gali sukelti pavojingus pokyčius. Taip pat kuo daugiau yra lytinių partnerių, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti šiuo virusu.
„Jei moteris yra imunosupresinės būklės, serga kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis (pavyzdžiui, chlamidijomis, herpes symplex virusu), jos atsparumas taip pat yra sumažėjęs. Kitos lytinės infekcijos pažeidžia gimdos kaklelį, tada yra atviri vartai ŽPV. Taip pat ir jei vienu metu patenka daug įvairių viruso tipų, vėlgi liga gali būti sukeliama greičiau“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Siekiant kuo anksčiau nustatyti gimdos kaklelio pažeidimus, moterys raginamos dalyvauti prevencinėje patikros programoje.
„Visų pirma, aišku, yra ginekologo konsultacija, kuris apžiūri gimdos kaklelį, bet jokiu būdu apžiūrint makroskopiškai gydytojas negali pasakyti, ar yra kažkokie pokyčiai, ypač jei kalbame apie pradinius pokyčius, tam ir yra patikra“, – kalbėjo Ž. Bumbulienė.
Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio patikra jau vykdoma 19 metų. Yra sudarytos galimybės moterims nuo 25 iki 60 metų nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio.
„Programa skirta tam, kad būtų nustatyti ikivėžiniai pakitimai ir ankstyvosios vėžio stadijos, kad tai lengvai išgydžius moteris nesusirgtų sunkiomis gimdos kaklelio vėžio formomis“, – paaiškino Valstybinio patologijos centro direktoriaus pavaduotoja Miglė Grigalevičienė.
Kokie tyrimai atliekami pagal amžių?
Jaunesnės, 25–35 metų, moterys pasitikrinti kviečiamos kas 3 metus atliekant PAP testą, t. y. onkocitologinį tyrimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ląstelės yra pakitusios ar sveikos. Tuo metu moterys nuo 35 iki 60 m. nuo pernai pasikeitus ištyrimo metodikai kviečiamos kas penkerius metus atlikti ŽPV tyrimo.
„Kadangi šis virusas yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas, siekiama nustatyti, ar moterys yra užsikrėtusios bent vienu iš 14 aukštos rizikos ŽPV tipų. Jų yra daug, tačiau dalis jų turi didžiausią riziką sukelti vėžį. Jei yra aptinkamas bent vienas iš šio viruso tipų, šioms moterims yra automatiškai atliekamas patikslinantis testas – PAP tyrimas.
Jis paimamas iš to paties mėginio, toje pačioje laboratorijoje, moteriai niekur nereikia kreiptis papildomai, o specialistas gauna jau abiejų tyrimų atsakymą ir gali spręsti, ką daryti toliau – ar stebėti moterį, ar užsakyti kažkokius patikslinančius tyrimus, ar skirti kažkokį gydymą. Jei ŽPV tyrimu nenustatomas, o tai atsitinka 9 iš 10 patikroje dalyvaujančių moterų, jos kviečiamos kartoti tyrimą tik o 5 metų“, – M. Grigalevičienė.
Ž. Bumbulienė patarė, kad geriausia tepinėlį paimti po menstruacijų, tomis dienomis, kai nėra kraujavimo. „Labai svarbu prieš tai nenaudoti jokių žvakučių, makšties apsiplovimų, tamponų ir neturėti lytinių santykių bent parą prieš paimant tyrimą“, – pridūrė ji.
Nors į programą įtraukiamos 25–60 metų amžiaus moterys, susirgti galima ir nepatenkant į šiuos amžiaus rėmus. „Todėl ir jaunesnės, ir vyresnės moterys turėtų reguliariai apsilankyti pas ginekologą ir atlikti jų rekomenduojamus tyrimus“, – pabrėžė M. Grigalevičienė.
Pasak Ž. Bumbulienės, ar jaunesnėms moterims reikia atlikti PAP tyrimą, sprendžiama individualiai, pakalbėjus su paciente, atsižvelgiant į rizikos veiksnius ir panašiai.
Blogas atsakymas – nebūtinai nuosprendis
Paklausta, koks toliau yra moters kelias, Ž. Bumbulienė pasakojo, kad viskas priklauso nuo to, koks atsakymas gautas.
„Kartais tyrimų atsakymai daugiau yra įspėjantys, bet tai gali būti ūmi infekcija, ta pati ŽPV infekcija, kuri tik ką pateko, čia vertinsime vienaip. Tai gali būti ir pažengę atvejai, kai tikrai reikia su mikroskopu apžiūrėti gimdos kaklelį ir galbūt paimti biopsiją. Taip kad kiekvienu atveju kitoks algoritmas. Aišku, visų pirma paaiškiname moteriai, ką galime padaryti konkrečiu atveju ir kokie bus tolimesni žingsniai“, – aiškino ji.
„Programa skirta tam, kad būtų nustatyti ikivėžiniai ir ankstyvosios vėžio stadijos, kad tai lengvai išgydžius moteris nesusirgtų sunkiomis gimdos kaklelio vėžio formomis.“
Medikė pridūrė, kad moterims dažnai dėl menopauzės būna atrofinių pokyčių, tad visų pirma vietiškai skiriamas hormoninis gydymas ir tada pakartojamas tyrimas.
„Jei tai yra nauja ŽPV infekcija, labai svarbu, koks jos tipas, yra labai agresyvūs tipai, dėl kurių gimdos kaklelio pokyčiai vyksta labai greitai, esant kitiems tipams reikia dešimtmečių, kad kas nors pasikeistų. Taigi visa tai įvertiname“, – pasakojo ginekologė.
Gali būti atliekama ir konizacija – dalies gimdos kaklelio išpjovimas pakitimų ribose. Tačiau gydytoja paneigė mitus, kad tai atsiliepia lytiniam moters gyvenimui. „Iškart po konizacijos lytiniai santykiai nerekomenduojami, bet ateityje tai neturi jokio įtakos“, – sakė ji.
Pasiskiepyti ragina ir vyresniame amžiuje
Pasak medikų, gera žinia, kad nuo vasario nuo ŽPV Lietuvoje yra skiepijamos ne tik 11 metų mergaitės, bet ir berniukai. Be kita ko, paaugliai bus skiepijami devynvalente, geresnę apsaugą užtikrinančia vakcina.
Plačiau apie pradėtą berniukų skiepijimą kviečiame vaizdo siužete:
„Tai – didelis pokytis. Pasaulyje jau 58 šalys skiepija abiejų lyčių asmenis. Bet skiepytis verta ir vyresniame amžiuje – 20-mečiams, 30-mečiams. Jau yra įrodymais pagrįstos žinios, kad net jau po priešvėžinių gimdos kaklelio pakitimų, net kai jau atlikta konizacija, rekomenduojama skiepytis. Manoma, kad vėl yra užsikrėtimo rizika. Kita vertus, tokios moterys nuo 5 iki 10 kartų turi didesnę tikimybę turėti kitų ligų, susijusių su ŽPV“, – kalbėjo ginekologė.
Ji pabrėžė, kad vien tai, kad išgydytas gimdos kaklelis, nereiškia, kad infekcija nepasireikš kažkur kitur. Kaip jau minėta, ŽVP taip pat sukelia vulvos, makšties, išangės, gerklų vėžį, vyrams – ir varpos:
„Turint tokią riziką taip pat galvojama, kad gal net yra genetinė predispozicija, kodėl vienos suserga, o kitos – ne. Tad vienintelė apsauga, kokia galėtų būti, tai yra skiepai. Tad jokiu būdu negalima sakyti, kad tai yra skiepai gydymo tikslais, tai taip pat profilaktiniai, bet jie apsaugos nuo pakartotinio užsikrėtimo ir ligos atkryčio.“
