Iš Šiaulių kilusi ir ten mokslus baigusi Živilė Valančiauskienė save dabar vadina kauniete ir šį miestą vadina savo tikraisiais namais. Ištekėjusi moteris persikraustė į Kauną, kuriame baigė psichologijos magistrą, o vėliau gavo ir dulos kvalifikaciją.
„Iš tikrųjų, visas mano gyvenimas yra toks, kad esu linkusi padėti žmonėms, nes esu savanoriavusi ir Vaikų linijoje, ir senelių namuose. Netikėtai man į rankas vieną dieną papuolė straipsnis apie dulas, o kadangi pirmą kartą apie tai išgirdau, man buvo įdomu sužinoti, kas tai per sritis, todėl pradėjau tuo domėtis, o ir mokymus radau.
Tokia veikla mane be galo sudomino, nes vis tiek viskas sukasi apie moterystę, motinystę, o kadangi ir pati užauginau du vaikus, tai grįžo visa patirtis iš praeities“, – pradeda pasakoti Živilė apie kelią, kai atrado dulos specialybę.
Atrado nišą, kuri Lietuvoje be galo svarbi
Dula Živilė dirba baigusi mokslus, kuriuos organizuoja Lietuvos dulų asociacija, kurie trunka vienerius metus. Pasak moters, šiuo metu, visos neabejingos motinystei gali prisijungti prie organizuojamos naujos kurso grupės, kurioje bus mokoma tapti pogimdyminėmis dulomis.
„Esu kvalifikuota specialistė. Mokymus rengia Lietuvos dulų asociacija, o juos dėsto daug labai rimtų specialistų. Balandį kaip tik vyks nauji dulų po gimdymo mokymai, todėl kviečiu tas, kurias tokia veikla užkabina dūšią prisidėti, nes nes pagalbos po gimdymo labai trūksta“, – priduria Ž. Valančiauskienė.
Moteris pasakoja, kad iš tiesų, mokydamasi dulos veiklos ji baigė gimdymo dulos mokymus, tačiau sudalyvavus dvejuose gimdymuose suprato, kad tokia pagalbos kryptis – ne jos jėgoms. Tačiau, kad įgytos žinios nenueitų perniek, Živilė dulos pagalbą teikia moterims ne gimdymo, tačiau laikotarpiu po jo.
„Mokymų pabaigoje, norint gauti dulos pažymėjimą, reikia sudalyvauti dvejuose gimdymuose. Aš juose sudalyvavau ir supratau, kad būtent gimdymuose dalyvauti negalėsiu, nes, iš tiesų, tai reikalauja labai daug fizinių ir psichologinių pastangų. Suvokiau, kad negalėsiu moterims padėti tiek, kiek galėtų padėti kitos jaunesnės moterys, nes pati nesu jauniklė.
Visgi, mokslai vis tiek baigti, o ir pati motinystė man yra artima, todėl vis galvojau, kaip pritaikyti gautas žinias. Kadangi mokėmės ir apie dulavimą po gimdymo, pradėjau dar labiau tuo domėtis.
Kaip tyčia pasitaikė visokiausių straipsnių žiniasklaidoje apie pogimdyvinę depresiją, todėl pamaniau, kad tokią veiklą būtina plėtoti, nes Lietuvoje ši sritis yra labai mažai paliesta, daug kas net nežino, kad yra galimybė sulaukti tokios pagalbos, paslaugos.“
Atradusi tokios veiklos būtinybę, Živilė pradėjo vystyti dulos po gimdymo sritį. „Taip ir pradėjau šiuo keliu eiti“, – šypsodamasi priduria pašnekovė.
„Mano dula“
Nors pasaulyje dulos paslaugos yra tapusios norma ir populiarios, tačiau kaip ir dauguma kitų naujovių, Lietuvoje ši pagalba moterims kelią skinasi kol kas mažais žingsneliais. Neretai prie tokio lėto proceso prisideda ir tam tikri mitai, kuriuos kuria pati visuomenė. Tačiau juos Živilė iškart išsklaido:
„Dar kartą norėčiau priminti visiems, kad dula nėra pribuvėja ir jos veikla visiškai nėra susijusi su medicinos sritimi. Dula yra lygiai toks pats žmogus kaip ir gimdyme dalyvaujanti gimdyvės mama, sesuo, vyras, tačiau dula turi šiek tiek daugiau žinių, ji moka ir gali labiau padėti, kadangi išmano visą gimdymo eigą ir jo specifiką.“
Moteris pasakoja, kad dulos nėra konkurentės nei akušerijos, nei ginekologijos specialistams, kadangi dula, paprasčiausiai, yra pagalbininkė gimdyvei.
„Akušeriai, ginekologai prieš gimdymą užeina rečiau, pasižiūrėti ar viskas gerai, kaip laikosi moteris ir didžiąją dalį laiko su ja praleidžia pačio gimdymo metu. O mes dulos, su moterimi kartu esame jau nuo pat sąrėmių pradžios, o tiksliau – visą laikotarpį iki pat gimdymo. Būname šalia moters, padedame jai atsipalaiduoti, masažuojame. Dula yra asmuo, kuris palaiko emociškai, fiziškai, psichologiškai“, – paaiškina kaunietė Živilė.
„Mano dula“ socialiniuose tinkluose pasivadinusi Živilė puikiai atspindi savo misiją ir tikslą – būti kuo arčiau moters, jai sunkiu ir jautriu laikotarpiu. Visgi, kaip jau minėjo moteris, ji teikia dulos paslaugą moterims ne gimdymo, o laikotarpio po jo metu, kas Živilės veiklą daro dar labiau ypatingesne.
„Aš esu dula, kuri padeda moteriai po gimdymo, būtent tą laikotarpį, todėl gimdymo ir pogimdyminės dulos veiklos labai skiriasi. Pasakojant apie skirtumus, reikėtų pradėti nuo nėštumo, kuomet aplink moterį yra šokinėjama, visi jai padeda, atiduoda skanesnį kąsnelį ir visaip kitaip lepina.
Tačiau toks laikotarpis laikinas, nes pagimdžius kūdikį, mamą tarsi visi pamiršta ir palieka ją antrame plane. Staiga atsiranda mažas vaikelis, visi klausia, kaip jam sekasi, ar jis miega, ar valgo, ar neserga, bet niekas dažniausiai nepaklausia, kaip jaučiasi pati moteris, mama. Gal jai reikia pagalbos? Gal ji nemiegojusi? Gal ji nieko nevalgiusi ir jai reikia šilto maisto?“, – pasakoja Živilė.
Būtent tokiu laikotarpiu į pagalbą mamai ir atskuba dula, kuri rūpinasi neseniai pagimdžiusia moterimi: paguodžia, pagamina lengvą, tačiau šiltą maistą, prižiūri vyresnius vaikus ar paprasčiausiai leidžia moteriai nusiprausti, pagulėti vonioje be rūpesčio.
„Laikotarpis po gimdymo, iš tikrųjų, yra labai svarbus, nes moters kūnas po gimdymo patiria didelį šoką, prasideda hormonų svyravimai, vidaus organai turi grįžti į savo vietas, todėl vyksta labai dideli pokyčiai pačiame organizme. Šiuo laikotarpiu ypatingai svarbus yra poilsis.
Užsienyje, ypatingai rytų šalyse, Kinijoje, Tailande ir panašiai, yra net 40 dienų savotiškos sanatorijos, kuriose moterys ilsisi ir tik žindo vaiką, o visa kita atlieka dirbantis personalas. Pagrindinė dulos užduotis – suteikti mamai kuo daugiau poilsio ir ramybės, nuimant nuo jos pečių didelę dalį rūpesčių ir atsakomybės, – šypsosi pašnekovė.
Primesta kaltė mamai
Priimti svetimą žmogų į savo namus – nėra lengva, tačiau prieš prasidedant dulos ir moters draugystei neretai organizuojami ir susitikimai, kurių metu išsiaiškinama, ar abi pusės patenkintos viena kita:
„Prieš pandemiją pasidarydavome susipažinimo ratus, tačiau kadangi besilaukiančios mamos šiuo metu bijo vaikščioti į susitikimus, kuriuose yra daugiau žmonių, tai pokalbiai labiau vyksta individualiai. Mane dažniausiai moterys susiranda per socialinius tinklus, mano pačios interneto svetainę arba per rekomendacijas. Pasikalbame ir suprantame, ar viena kitai tinkame, ar sutampa biolaukai, ar atitinkame viena kitos lūkesčius ir jeigu taip – bendraujame toliau.“
Visgi, Lietuvoje moterys linkusios būti atsargesnės, šaltesnės ir rečiau prisileidžia svetimą žmogų ne tik dėl nepatiklumo, tačiau ir dėl aplinkos primestų stereotipų, kuriuos moteris privalo atitikti.
„Mano nuomone, pati didžiausia problema yra ta, kad pati moteris yra labai veikiama visuomenės spaudimo, kad neva mama turi viską padaryti viena, o jeigu prašo pagalbos, vadinasi ji yra silpna. Moterys gėdijasi prašyti kažkieno pagalbos, nes „kaip čia, visos susitvarko viską spėja, o aš nesugebu“, „ką pasakys kaimynai, anyta, giminės“, – pateikia savo įžvalgą dula Živilė.
Pasak moters, labiausiai į tokią dulos pagalbą moteriai skeptiškai žiūri vyresnės kartos asmenys, kurie nuo senų laikų yra įsitikinę, kad tik moterų pareiga rūpintis ir namais, ir buitimi, ir vaikų auginimu.
„Didžiausia problema ta, kad moteris yra ne tik nelinkusi prašyti pagalbos, bet baimė, kad iš jos pasišaipys, pažiūrės kreivai ima viršų, – priduria Ž. Valančiauskienė.
Pasiteiravus, kaip dažniausiai Živilė prisideda prie neseniai pagimdžiusios moters buities, jos palengvinimo, dula tikina, kad neretai tenka pasirūpinti, jog moteris būtų pavalgiusi ir pailsėjusi.
„Paskutinį kartą atėjau pas moterį ir trečią valandą dienos ji dar nebuvo nieko įsidėjusi į burną, nes paprasčiausiai – neturi kada, valgo bet ką, kas po ranka. Iš tikrųjų, jos organizmui reikia šilto, įvairaus maisto.
Kitas dalykas labai svarbus mamai, kad kažkas pabūtų su vaikeliu, kol ji ramiai išsimaudys, išeis į lauką pravėdinti galvą ar pavedžios augintinį. Mama nuo ryto iki vakaro būna namie su vaikeliu, todėl jai norisi kažkur išeiti pasivaikščioti su vyru, tiesiog kavos išgerti, pabūti dviese atitrūkstant nuo rutinos. Dulos tikslas yra leisti moteriai atsipalaiduoti ir atlaisvinti jai rankas“, – sako Živilė, kuri teikia dulos pagalbą moterims po gimdymo.
