Gimdymo skyriaus vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas papasakojo apie kraujavimą gimdymo metu ir kraujavimą po gimdymo. Profesorius įvardijo kraujavimo priežastis, rizikos veiksnius ir akcentavo kraujo donorystės svarbą, teikiant pagalbą gimdyvėms.
Kodėl kiekvienas galintis turėtų pagalvoti apie kraujo donorystę ir padovanoti kraujo?
Jei ne donorų kraujas, šiais metais būtume netekę keturių gimdyvių. Kraujo donorų dėka mes galėjome jas išgelbėti – tai tikriausiai didžiausia motyvacija ir atsakymas, kodėl svarbu dovanoti kraują. Labai kviečiu visus galinčius atvykti į Kauno klinikų Kraujo centrą ir paaukoti kraujo, galinčio išgelbėti ne vieną gyvybę.
Kokia pogimdyminio kraujavimo rizika ir kiek moteris turi netekti kraujo, jog kiltų pavojus jos gyvybei?
Mokslinės literatūros duomenimis, pogimdyminio kraujavimo rizika gali būti nuo 3 iki 5 proc. gimdymų. Kai gimdoma natūraliais gimdymo takais, moteris vidutiniškai netenka iki pusės litro kraujo. Atliekant cezario pjūvio operaciją, gimdyvė dažniausiai netenka iki 1 litro kraujo. Gausus kraujavimas yra, kai netenkama daugiau nei 1 litro ar iki 1,5 litro kraujo. Jei moteris netenka daugiau nei 1,5 litro kraujo, tai jau yra masyvus kraujavimas, kinta gyvybiniai rodikliai (pulsas, kraujospūdis, atsiranda vegetacinės reakcijos) ir gali kilti grėsmė gimdyvės gyvybei.
Svarbu žinoti, jog nėštumo metu moters kūne kraujo kiekis padidėja apie 30 proc. Taip organizmas apsisaugo, jei po gimdymo būtų prarasta daugiau kraujo nei vidutiniškai. Grėsmė gimdyvės gyvybei atsiranda tada, kai ji netenka daugiau nei 30 proc. cirkuliuojančio kraujo. Vidutinio kūno sudėjimo ir svorio moteriai – tai maždaug 1,5 litro kraujo.
Kokios gali būti gausaus ir gyvybei pavojingo kraujavimo priežastys?
Pogimdyminio kraujavimo priežastys yra keturios. Viena iš dažniausių priežasčių – tai gimdos tonusas, kai gimda po gimdymo nesusitraukia. Tokiu atveju reaguojama labai greitai, nes kraujuojama iš placentos dydžio pločio vietos ir kyla didelė grėsmė moters gyvybei. Kita priežastis – gimdymo takų plyšimai (gimdos, gimdos kaklelio, makšties, tarpvietės) arba įkirpimų vietoje esantis kraujavimas.
Trečia priežastis – netaisyklingas placentos įsitvirtinimas arba placentos likutis gimdoje. Pati rečiausia priežastis, kodėl moteris gali kraujuoti, tai kraujo krešėjimo sutrikimai. Dažniausiai jau iki gimdymo medikai žino apie moters kraujo krešumo problemą ir gali tam pasiruošti.
Kokie gali būti rizikos veiksniai?
Dažniausiai kraujavimas prasideda, kai nėra jokių rizikos veiksnių. Džiaugiamės, kad pasaulinė literatūra ir medikų žinios leidžia įvertinti kraujavimo riziką dar neštumo metu. Dalis veiksnių, nustatomų nėštumo metu: buvusi cezario pjūvio operacija, kraujavimai ankstesnių gimdymų metu, placentos įsitvirtinimo gimdoje sutrikimai ar placentos įaugimas. Vienas iš veiksnių yra gimdos pertempimas, jei laukiamasi labai stambaus vaisiaus arba yra daug vaisiaus vandenų. Daugiavaisis nėštumas taip pat priskiriamas prie veiksnių, turinčių įtakos kraujavimui.
Kita rizikos veiksnių grupė yra nustatoma gimdymo metu. Pavyzdžiui, atliekama skubi cezario pjūvio operacija ar kitos medicininės intervencijos, ilgai užsitęsia gimdymas ar skiriami gimdą sutraukiantys medikamentai.
Ar yra būdų, galinčių sumažinti pogimdyminio kraujavimo tikimybę?
Lietuvoje naudojami tarptautinių sveikatos organizacijų patvirtinti efektyvūs būdai, galintys sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką. Nėštumo metu labai svarbu išsiaiškinti, ar moteris neserga mažakraujyste (anemija). Nustačius anemiją, turi būti skiriamas atitinkamas gydymas, kad moteris gimdymo metu kraujyje turėtų pakankamą kiekį eritrocitų ir organizmas būtų pasiruošęs galimam kraujavimui.
Gimdymo metu taip pat yra taikomos profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra, turinti tris etapus. Vienas iš jų, kai gimsta naujagimis, moteriai suleidžiamas oksitocinas, padedantis greičiau susitraukti gimdai ir vienu kartu atsidalinti visai placentai. Antras etapas – nustojus pulsuoti virkštelei, ji perspaudžiama, nukerpama ir kontroliuojant švelniai traukiama, jog atsidalinusi placenta greičiau pasišalintų iš gimdos. Paskutinis etapas – trumpas gimdos masažas per pilvo sieną, kad iš jos pasišalintų visi kraujo ir krešulių likučiai.
Ankstyvas žindymas – viena iš kraujavimą mažinančių profilaktinių priemonių. Taip pat pirmas dvi valandas per pilvo sieną akušeris reguliariai tikrina gimdos susitraukimą. Naujausia rekomendacija, kai matoma, jog yra labai didelė pogimdyminio kraujavimo rizika, skiriamas tam tikras gimdą sutraukiantis medikamentas.
Ar kraują skystinančių vaistų skyrimas gali turėti įtakos kraujavimui gimdymo metu ir po gimdymo?
Yra situacijų, kai moters organizme vyksta būsenos, didinančios krešėjimo riziką, todėl gali pradėti formuotis krešuliai, pavyzdžiui, kojų venose atsirasti trombai. Tokiose situacijose mes turime skirti kraują skystinančius medikamentus. Tačiau bent 12 valandų iki gimdymo mes stengiamės sustabdyti šių vaistų skyrimą, o gydymą pratęsti 12 valandų po gimdymo.
Kiek laiko po gimdymo kraujuoti normalu ir kada reikėtų sunerimti bei vykti į gydymo įstaigą? Pogimdyminis laikotarpis tęsiasi nuo 6 iki 8 savaičių. Pasakyti, kiek laiko kraujuoti normalu, būtų netikslu, nes kiekvienos moters organizmas yra skirtingas. Tačiau laikoma, jog pirmąją savaitę kraujingos išskyros yra normalu. Vėliau kraujavimas turėtų vis mažėti ir per 4-6 savaites turėtų atsirasti kitokio pobūdžio išskyros iš gimdos. Jei kraujingos išskyros buvo išnykę, tačiau po kurio laiko vėl atsirado, reikėtų prisiminti, ar nekėlėte sunkių daiktų ir neturėjote didesnio fizinio krūvio. Negausios kraujingos išskyros (kraujo krešuliai) yra galimi ir neturėtų kelti baimės. Tačiau, jei kraujavimas buvo išnykęs ir po kurio laiko iš gimdos pradėjo lašėti ar tekėti kraujas, jums reikėtų kreiptis į prižiūrintį akušerį ar gydytoją akušerį ginekologą.
Kauno klinikų informacija
