Šią savaitę JAV priimtą leidimą „Pfizer“ vakcina skiepyti vaikus nuo 5 m. šalies prezidentas Joe Bidenas įvardijo kaip būsimą „lūžio tašką“ kovoje su koronaviruso pandemija.
LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius taip pat įsitikinęs – su mažesnių vaikų vakcinacija būtina skubėti, nes jų serga vis daugiau.
Gydytojas portalui tv3.lt pasakojo, kad stebi stipriai išaugusį sergančių COVID-19 mažųjų pacientų srautą. Deja, daug jų neapsieina ir be intensyviosios terapijos.
„Taip pat pacientai labai pajaunėjo. Jei antros bangos metu pas mus daugiau gydyti paaugliai, virš 12 m. amžiaus vaikai, tai dabar kokie du trečdaliai jų yra iki 5–6 metų. Ir kas turbūt liūdniausia, kad kai kurie iš jų serga gana sunkiai“, – komentavo jis.
Visiems reikia deguonies
Kaip aiškino gydytojas, daugiausiai vaikų serga COVID-19 infekcija, bet pasitaiko ir pavienių multisisteminio uždegiminio atsako sindromo, kuris užklumpa po ligos praėjus kelioms savaitėms, atvejų.
„Jų nėra tiek daug, bet šiaip jau užtenka to, kad vaikai serga kovidine pneumonija, nemažai daliai jų prisideda ir bakterinė komplikacija – bakterinės pneumonijos, bakteriniai tonzilitai ir pan. Tai dar labiau apsunkina jų būklę“, – kalbėjo D. Varaškevičius.
Padaugėjo ir tokių pacientų, kuriems reikia intensyvios terapijos.
„Jų daugiau yra sergančių, visiems reikia deguonies. Ir dabar turime vieną 1,5 metų berniuką, kuris turi kovidinę pneumoniją, dar prisidėjo bakterinė pneumonija ir uždegiminiai rodikliai labai aukšti, deguonies poreikis – 12 litrų. Šitą vaiką perduosim į Kauno klinikas“, – dar ketvirtadienį popiet pasakojo gydytojas.
Pasitaiko ir labai mažų – vos kelių mėnesių pacientų: „Praėjusią savaitę iškėlėme vieną 9 mėnesių vaiką, kuris yra dabar intubuotas, ventiliuojamas jau trys ar keturios paros.“
Nemaža dalis sergančių vaikų tėvų – nepasiskiepiję
Nors visi gydyti mažieji pacientai, laimei, išgyveno, gydytojas pažymėjo, kad ne visų šalių statistika tokia džiuginanti.
„Jei pažiūrėsime JAV duomenis, tai iš viso tiek po sunkios COVID-19 eigos, tiek pokovidinio sindromo yra tūkstančiai mirusių vaikų. Taip, kokioje Italijoje jų nebuvo tiek daug, kiek suaugusiųjų mirusiųjų, bet jų yra“, – pastebėjo pašnekovas.
Todėl D. Varaškevičius teigė neabejojantis, kad skubėjimas vakcinuoti 5–11 m. vaikus yra reikalingas.
„Matome, kaip sunkiai serga maži vaikai. Kita vertus, turime liūdną patirtį – nors dabar skiepytis galima jau nuo 12 m., turime vos ketvirtadalį paskiepytųjų šioje grupėje. O daugelyje civilizuotų šalių šie rodikliai yra virš 50 proc., kai kur net artėja prie 70 proc.
„Visi keliauja į darbus, parduotuves, prekybos centrus. Kartais aš net stebiuosi, kaip prekybos centruose, kur didelė grūstis žmonių, mamos su mažais vaikais vežimėliuose vaikšto ir taip turbūt praleidžia laiką.“
Tai mes kaip visada esame toks provincijos kraštas, kuris visur labai vėluoja ir tenka mokytis iš skaudžių savo klaidų. Ir, taip, turime šeimų, kurios yra pasiskiepijusios, bet nemaža dalis tų sunkiai sergančių vaikų tėvai nėra pasiskiepiję. Tai jie ne tik nesaugo savęs, bet ir nesaugo savo vaikų – nei jų sveikatos, nei gyvybės“, – apgailestavo gydytojas.
Jis pridūrė, kad JAV davus leidimą skiepyti 5–11 m. vaikus, tikimasi, galbūt kad už dviejų trijų mėnesių tą bus galima daryti ir Europoje, sulaukus Europos vaistų agentūros sprendimo.
Ragina neprarasti budrumo ir saugoti vaikus
Specialistai konstatuoja, kad pagrindiniai viruso tarp vaikų plitimo keliai – namų aplinka ir glaudūs kontaktai kolektyvuose ugdymo įstaigose. G. Varaškevičius atkreipė dėmesį, kad visuomenė pavargo nuo pandemijos ir per daug atsipalaidavo, tačiau tai gali turėti liūdnų pasekmių.
„Visi keliauja į darbus, parduotuves, prekybos centrus. Kartais aš net stebiuosi, kaip prekybos centruose, kur didelė grūstis žmonių, mamos su mažais vaikais vežimėliuose vaikšto ir taip turbūt praleidžia laiką“, – sakė jis.
Gydytojas ragino nepamiršti, kad vis tik vyksta pandemija ir saugotis reikėtų visiems, nesvarbu, kad žmogus ir pasiskiepijęs ar persirgęs. Pašnekovo pastebėjimu, jei pandemijos pradžioje vis labai uoliai laikėsi rekomendacijų, vos sukarščiavę ar suslogavę vengdavo eiti į kolektyvą, dabar situacija kitokia.
„Matome, kad žmonės atsipalaiduoja, dažnai kad ir su kažkokiais minimaliais simptomais keliauja tiek į darbo, tiek pramogauti. O tai yra labai rizikinga, nes plitimas gali būti labai greitas“, – įspėjo D. Varaškevičius.
Ragina nepamiršti kitų infekcijų
G. Varaškevičius kartu priminė, kad vaikai imlūs ne tik COVID-19, bet ir kitoms infekcijoms. Dar pavojingiau, jei vaikas vienu metu pasigauna kelias ligas, pavyzdžiui, ir gripą, ir COVID-19.
„Kol kas daug tokių infekcijų „mikso“ atvejų nestebime, daugiau pavienės infekcijos, bet žinome iš ankstesnių metų patirties, kada kaip būdavo gripas su pneumonija, tai, manau, kad jei bus kovidas su gripu ar kita liga, bus žymiai sunkiau.
Ir dabar jau matome, kad kovidiniai ligoniai, kurie serga ausų uždegimu ar bakterine pneumonija, jie serga žymiai sunkiau, nes būna pažeisti ir viruso, ir bakterijos. Taigi gripo ir kovido „koktelis“, apie ką, matyt, vieni pirmųjų pradėjo kalbėti australai, žinoma, organizmą žymiai sunkiau pažeistų ir išeitys būtų žymiai mažesnės“, – pabrėžė gydytojas.
Jis pridūrė, kad jau ir dabar susiduriama su kovido ir laringito, kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų „deriniais“: „Tai jie serga kiek sunkiau. Bet tos infekcijos dar nėra tokios blogos kaip būtų, jei su gripu susimaišytų.“
Gripo padės išvengti tos pačios priemonės
D. Varaškevičius įspėjo – kadangi gripo jau kelis metus „nebuvo“, daug kas tikisi, kad šiemet jo bus žymiai daugiau ir jis gali būti agresyvesnis.
„Todėl su baime į tai žiūrime, bet kaip bus, turbūt dar niekas negalime pasakyti. Aišku viena, kad prevencija išlieka ta pati – kaukės, rankų dezinfekcija. Juo labiau kad gripo virusas yra mažiau lakus, tad to visai pakanka apsisaugoti.
Tad jei viso to laikysimės ir tėvai nesistengs mažų vaikų šaltuoju periodu, kai plinta aktyviai viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, visur vedžiotis, tai turėsime geresnį rezultatą. Jei mes visai atsipalaiduosime ir neklausysime, o skiepijimosi apimtys neaugs, turėsime priešingą rezultatą“, – neslėpė medikas.
Dulkys: kol kas vaikai skiepijami nuo 12 m.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu nurodė, kad nors JAV agentūros davė žalią šviesą 5–11 m. amžiaus vaikų skiepijimui nuo COVID-19, sprendimų dėl to Lietuvoje dar nebus skubama priimti.
„Ne, kol kas yra nuo 12 metų [skiepijami vaikai], kitų sprendimų nėra. Visada, aišku, sekame, žiūrime, labai svarbu, kad Europos vaistų agentūra pateiktų savo matymą, taip pat veikia ir Nepriklausoma ekspertų taryba prie Vyriausybės, nes kol kas šis klausimas nėra aptariamas“, – žurnalistams praėjusią savaitę sakė ministras.
Kaip yra aiškinę Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga, nors šiuo metu tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiek JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras yra pateikęs rekomendacijas skiepytis tiems vaikams, kuriems galima tą daryti pagal amžiaus grupes, tikimybė, kad vaikas sirgs, daug mažesnė, nei kalbant apie kitus rizikos grupės asmenis.
„Taip, vaikai gali susirgti COVID-19, gali ir sunkiai sirgti, retais atvejais tai gali baigtis ir mirtimi. Bet jei santykinai vertinsime ligos pavojingumą vyresniems žmonėms, turintiems gretutinių ligų ir sveikiems vaikams, tai, savaime aišku, tikimybė, kad vaikas sirgs, yra dešimtimis kartų mažesnė“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo specialistas.
Argumentai, kodėl vaikus reikia vakcinuoti
M. Strioga pabrėžė, kad šiuo metu didžiausia problema ir krūvis sveikatos apsaugai vis tik tenka ne dėl vaikų sergamumo, o vyresnio amžiaus pacientų. Todėl ir prioritetas vakcinacijai turėtų būti būtent ši grupė.
„Tad jeigu mes dabar skatiname ar rekomenduojame skiepyti vaikus, tokiu būdu mes tikimės netiesiogiai prisidėti, kad jie galimai neužkrėstų tų didesnės rizikos žmonių, ženkliai sumažinti užsikrėtimo tikimybę. Kitas argumentas – tokiu būdu mes norime užkardyti ir sustabdyti viruso plitimą visuomenėje. Jei virusas infekuoja žmogų, jis gali kisti, ir taip atsiranda galimybė susidaryti naujoms atmainoms. Nereikia pamiršti, kad vaikai sudaro 10–20 proc. mūsų populiacijos“, – kalbėjo M. Strioga.
Kartu onkoimunologas įvardijo kitą koncepciją, kad vaikams ne tiek pavojinga būtų imunizaciją įgyti persergant natūraliu būdu: „Ir tas imunitetas jiems susidarys. Ir čia ant svarstyklių padėti, kokie argumentai yra tvirtesni, sudėtinga. Nes, taip, vaikams tai dažniausiai nėra pavojingas dalykas, kuris ženkliai sutrikdytų sveikatą, ypač kad baigtųsi mirtimi. Taigi jei jie užsikrės, didžiąja dalimi persirgs kaip perserga vadinamomis vaikiškomis infekcijomis.“
Nors vienareikšmio atsakymo, ar reikia skubėti skiepyti vaikus, nėra, vertindamas dabartinę pandemijos situaciją M. Strioga sakė randantis argumentų, kad dabar reikia imunizuoti ir vaikus.
„Dabartiniame pandemijos kontekste, kai norime turėti kuo didesnę imunizuotą populiacijos dalį, (...) manau ne tik aš, bet ir PSO, kad vis tik svarstyklės nusvertų, kad vaikai nėra ta populiacija, kurią reikėtų atsisakyti vakcinuoti ar tai laikyti visiškai betiksliu dalyku“, – dėstė NVI onkoimunologas.
Tačiau jis pažymėjo, kad mažiau diskusijų dėl vakcinavimo kyla kalbant apie rizikos grupėje esančių vaikų ar paauglių skiepijimą.
„Yra vaikų su rizikos veiksniais – nutukusių, sirgusių onkologinėmis ligomis, sergančių įgimtomis širdies ligomis, bronchine astma ir kt. Tai kai tik bus galima pagal amžiaus grupę tuos vaikus, kurie turi padidintą riziką sirgti sunkesne ligos forma, turėti komplikacijų ir liekamųjų reiškinių, reikėtų vakcinuoti“, – patarė M. Strioga.
Patarė rinktis „Pfizer“ vakciną
M. Strioga pažymėjo, kad nusprendus vakcinuoti vaiką reikėtų įvertinti galima rizikas, ypač jei kalbama apie paauglius vaikinus ar berniukus.
„Jiems yra leidžiamos dvi vakcinos – „Pfizer“ ir „Moderna“, bet žinant, kad „Moderna“ vakcinoje yra labai didelė veikliosios medžiagos koncentracija – net 100 µg, kai „Pfizer“ vakcinoje – tik 30 µg, tai aš bent vaikinams rekomenduočiau skiepytis „Pfizer“ vakcina. Kai kuriose valstybėse – Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje – net yra skiriama viena skiepo dozė“, – pastebėjo jis.
„Jaunuoliams rekomenduotina „Pfizer“ vakcina ir po vakcinos bent savaitę reikėtų vengti didesnio fizinio krūvio.“
Onkoimunologas pažymėjo, kad jaunuolių imuninė sistema į skiepą sureaguoja labai audringai, susidaro ypač dideli antikūnų titrai, lyginant su tais kurie yra 19–26 m.
„Taigi tokiu atveju jaunuoliams rekomenduotina „Pfizer“ vakcina ir po vakcinos bent savaitę reikėtų vengti didesnio fizinio krūvio, kad širdis nebūtų stipriai įdarbinta. Nes yra žinomi mechanizmai, kodėl tas šalutinis poveikis gali būti“, – sakė jis.
Portalas tv3.lt primena, kad tarp galimų ne dažnai pasitaikančių šalutinių COVID-19 skiepų reakcijų fiksuotas ir miokarditas (širdies raumens uždegimas) ar perikarditas. Jie dažniau pasitaikė jauniems vyrams. Kaip spalio pradžioje pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), per paskutinį ketvirtį sulaukta 5 pranešimų apie miokardito (ar ir kartu su perikarditu) atvejus.
