Ne vienas vos užklupus kiek didesniam, nei įprasta, šaltukui, nori išvis nekišti nosies į lauką. Vis tik kai kuriems žmonėms buvimas lauke šaltu oru gali padėti įspėti apie klastingą ligą.
Simptomai – raudonos vėliavėlės dėl širdies ir kraujagyslių ligų
Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas pasakojo, kad būtent žiemiškos oro sąlygos gali padėti pacientams atpažinti sunkią būklę – išeminę širdies ligą.
„Tai yra kraujagyslių (ypač širdies) susiaurėjimo liga. Tada pacientai neretai pradeda skųstis, kad išėję į lauką, ypač atliekant kokį intensyvesnį fizinį veiksmą, einant prieš prieš vėją jiems pradeda skaudėti, spausti krūtinę, jaučia dusulį.
Pacientai pažymi, kad kai žiemą reikia paskubėti iki autobuso, troleibuso, jie sunkiai iki jo pribėga, šaltame ore blogiau toleruoja fizinį krūvį. Tai – vienas iš tipinių nusiskundimų, kuriuo remiantis sugebame įvertinti ir atpažinti kraujagyslių siaurėjimo ligą“, – pastebėjo gydytojas.
Pasak jo, šie simptomai – jei esant šaltam orui ima spausti krūtinę, dusinti – yra pirmas ženklas, kad reikia paskubėti pas gydytojus, mat būtent tai specialistams ir padeda surasti ligą.
„Tokie yra pirmieji simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį ir kurie gali išduoti ligą. Pacientas tada pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertinęs situaciją dažniausiai jau siunčia gydytojui kardiologui. Mes jau darome išplėstinius tyrimus – echoskopiją, elektrokardiogramą, kraujo tyrimus, tada jau sprendžiame apie dar modernesnius tolimesnius tyrimus“, – paaiškino K. Bumblauskas.
Žiemos palydovas – aukštesnis kraujo spaudimas
Intervencinis kardiologas atkreipė dėmesį, kad dar dažniau žiemos sezonu sutinkamas dalykas – kraujospūdžio padidėjimas. Jis priminė, kad statistiškai ir taip didžioji vyresnio amžiaus žmonių dalis turi vienokį ar kitokį kraujospūdžio padidėjimą, tad žiemą ši problema tampa dar aktualesnė.
„Oro įtaka šiam procesui yra labai didelė. Vasarą, kai turime kaitrą, tvankumą, šilumą, kraujagyslės linkusios prasiplėsti ir dėl to sisteminis kraujospūdis visąlaik yra šiek tiek mažesnis. Žiemą turime priešingą procesą, kada visos kraujagyslės yra susitraukusios, kūnas bando sulaikyti šilumą ir dėl to paviršinės kraujagyslės būna sutrauktos, tai didina sisteminį kraujospūdį. Dėl to žiemą kraujospūdis visada būna didesnis, lyginant su vasara“, – dėstė pašnekovas.
„Tada pacientai neretai pradeda skųstis, kad išėję į lauką, ypač atliekant kokį intensyvesnį fizinį veiksmą, einant prieš prieš vėją jiems pradeda skaudėti krūtinę, ima jausti dusulį“, – sakė gydytojas.
Lygiai taip pat nors insultai, infarktai žmones ištinka tiek vasarą, tiek žiemą, jų mechanizmai kiek skiriasi.
„Vasarą dažnai susiduriame su problema, kad yra dehidratacija, žmonės vartoja per mažai skysčių ir daug jų netenka ir yra didesnė trombogeninės kilmės ligos, tai yra kai krešulių susidarymo tikimybė“, – aiškino K. Bumblauskas.
Žiemą, kaip minėta, dažniau pasireiškia kraujospūdžio padidėjimas, kraujagyslių susiaurėjimas ir dėl to kylantys sveikatos sutrikimai.
Veikia ir infekcijos, gretutinės ligos
Nors akivaizdu, kad šaltasis periodas turi didelę įtaką širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų sveikatai, gydytojas pabrėžė, kad vis tik šaltas oras ne vien pats savaime turi įtakos širdžiai, bet svarbus įvairių veiksnių kompleksas.
„Širdies ir kraujagyslių ligų, tarp jų – insulto, infarkto rizika padidėja dėl bendros sveikatos žiemą, kada pacientai dažniau serga įvairiomis virusinėmis infekcijomis, gripu, COVID-19, kitomis panašiomis infekcijomis arba paūmėjus kitoms gretutinėms ligoms, kurios yra sąlygotos šaltesnio oro“, – komentavo kardiologas.
Paklaustas, ar šalčio stiprumas savaime gali turėti didesnę įtaką didesniam kraujospūdžiui ar kitoms šalto oro sąlygotoms sveikatos bėdoms, gydytojas teigė, kad tai tiesiogiai širdžiai įtakos nedaro. Bet tą reikėtų sieti su didesne šalčio sukeltų gretutinių susirgimų, nušalimų ir kt. rizika.
„Jei žmogus nušąla, sušąla, jį vargina virusinės kvėpavimo takų infekcijos, tai pažeidžia širdies ir kraujagyslių sistemą. O šaltis – ar bus 10, ar 20 laipsnių žemiau nulio, tai nėra taip svarbu. Bet tai, kaip minėjau, turi įtaką dėl kitų ligų“, – pastebėjo K. Bumblauskas.
Jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis – ir daugiau vaistų
Jau turintiems širdies ir kraujagyslių ligų žiemos periodu gali prireikti vartoti ir daugiau vaistų.
„Oras tam tiesiogiai įtakos neturi, bet kartais dėl mitybos ypatumų gali kisti paciento cholesterolio kiekis, nes žiemą vartojame sunkesnį maistą, procentaliai suvartojame mažiau daržovių. Dėl to žiemą gali padidėti ir cholesterolį mažinančių vaistų poreikis.
Taip pat gali padidėti jau širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų poreikis kraujospūdį mažinantiems vaistams. Kalbant apie visiškai sveiką žmogų, kuris iki tol nevartojo jokių vaistų, tai realiai neturi didelės įtakos. Pasitaiko tokių ligonių, kurie vaistus nuo kraujospūdžio vartoja tik žiemą, bet tai nėra dažni atvejai“, – dėstė K. Bumblauskas.
Jis pabrėžė, kad bet kuriuo atveju dėl vaistų dozės ir naujų rekomendacijų sprendžia gydytojas.
Dėl šalčio sumažėjęs judrumas didina riziką susirgti
Pašnekovo pastebėjimu, nors pačiu šalčiausiu periodu, kai temperatūra nukrenta gerokai žemiau nulio, poliklinikos ištuštėja, bendrai žiemos metu lankomumas pas medikus dėl bendros sveikatos būklės pablogėjimo padidėja.
„Pats šalčiausias periodas poliklinikas ištuština dėl to, kad tie žmonės saugojasi ir susilaiko nuo nereikalingo išėjimo iš namų. Tai yra sveikintinas dalykas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie turi problemų su judėjimo funkcija – šiuo periodu jų judrumas mažėja. O tie, kurie jaunesni, jiems tenka dirbti (taip pat – ir lauke), bendra jų sveikata pablogėja ir apskritai lankomumas pas gydytojus šiuo periodu padažnėja, lyginant su vasara“, – pastebėjo kardiologas.
„Žiemą turime priešingą procesą, kada visos kraujagyslės yra susitraukusios, kūnas bando sulaikyti šilumą viduje ir dėl to paviršinės kraujagyslės būna sutrauktos, tai didina sisteminį kraujospūdį“, – įspėjo gydytojas.
Paklaustas, ar mažesnis buvimas per šalčius lauke ir būtų vienas savęs pasaugojimo būdų, gydytojas priminė, kad tai gali atsigręžti ir priešingu kampu, mat nejudrumas yra vienas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
„Dėl vengimo per šalčius eiti į lauką yra dvi medalio pusės. Nepakankamai judėdami galime turėti priešingą efektą. Kai yra labai šalti orai, aišku, reikia saugotis, bet, kaip sakoma, nėra blogo oro, o tik bloga apranga. Objektyvių rekomendacijų čia tikrai nėra, kiekvienas žmogus turėtų įsivertinti savo sveikatą: vienokios rekomendacijos bus 80-mečiui, o kitokios – 50-mečiui“, – patarė K. Bumblauskas.
Jis priminė, kad ne tik senyvi, bet visi žmonės nuo 40 metų, ypač kurių genetika nepalanki, turi kitų rizikos veiksnių, tokių kaip diabetas, nutukimas, nevisavertė, riebesnė mityba, žalingi įpročiai, yra įtraukiami į didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis turinčiųjų sąrašą. Tad visa tai įvertinus būtina profilaktiškai tikrintis sveikatą ir imtis reikiamos gyvensenos korekcijos.
