Pasak abdominalinės chirurgijos gydytojo med. dr. Donato Danio, tulžies pūslės akmenligė ir tulžies latakų akmenligė yra dvi skirtingos ligos. Panašios jos tik tuo, kad abi nusako sveikatos būklę apie atsiradusius akmenis tuose organuose, kuriuose jų būti neturėtų.
Priežastys
Pasiteiravus, kokios tuomet yra tulžies pūslės akmenligės atsiradimo priežastys, dr. D. Danys teigia, kad jos – labai paprastos. Anot pašnekovo, būklę nulemia bilirubino ir cholesterolio apykaitos sutrikimai organizme.
„Sutrikus jų normaliai produkcijai iškrenta nuosėdos, tirščiai, iš kurių vėliau ir susiformuoja akmenys. Šios nuosėdos gali suformuoti įvairius akmenis: smulkius, iš kurių vėliau susidaro ir dideli. Be to, akmenys taip pat gali būti ir įvairių spalvų bei kietumo – geltoni, juodi, kieti, minkšti.
Kokie jie bus, viskas priklauso nuo susiformavusių bilirubino ir cholesterolio nuosėdų kristalų, tad vos pažiūrėję į pacientą negalėsime pasakyti, kaip tie akmenys atrodo“, – aiškina dr. D. Danys.
Įdomu tai, kad kartais tulžies pūslė gali būti perpildyta akmenimis, dėl kurių nebelieka vietos kauptis ir pačiai tulžiai. Gydytojas teigia, kad tulžies pūslės akmenligė kur kas dažniau pasitaiko moterims. Šioms tulžies pūslės akmenligė yra diagnozuojama kone keturis kartus dažniau nei vyrams:
„Žinoma, tai yra vyresnių moterų, kurioms – virš 40 metų, liga. Viena iš priežasčių, kodėl taip nutinka – nėštumas. Neretai akmenys nėštumo metu moterims susiformuoja dėl padidinto estrogeno kiekio. Kiti rizikos faktoriai yra: moteriškų hormonų vartojimas, laikymasis drastiškų dietų.
Įtakos turi ir atliktos skrandžio mažinimo operacijos, kuomet vos per kelis mėnesius asmuo neteko 40-60 kilogramų kūno svorio. Be to, ir moterims, ir vyrams įtakos turi cukrinis diabetas, nesveikas gyvenimo būdas, prasta mityba ir paveldimumas. Tai yra keli rizikos faktoriai, kurių kompleksas ir lemia akmenų tulžies pūslėje susiformavimą.“
Simptomai ir diagnostika
Dauguma pacientų, pasak pašnekovo, neretai nejaučia visai jokių būklės simptomų. Susiformavę akmenys tulžies pūslėje dažnai būna pastebimi atsitiktinai, atliekant eilinius profilaktinius tyrimus. Tačiau vis tik kyla klausimas, kaip patys galime įtarti ligą?
„Tulžies pūslės akmenligę neretai išduoda periodiškai trunkantys spazminio pobūdžio skausmai po dešiniu šonkauliu. Neretai toks skausmas plinta į nugarą, dešinį petį. Kartais pasireiškia pykinimas, vėmimas. Jeigu skausmas tęsiasi, gali kilti ir komplikacijos – karščiavimas, nepakeliamas stiprus skausmas. Esant tokiai būklei reikėtų kreiptis į gydytojus ir stebėti, ar liga neprogresuoja“, – atsako dr. D. Danys.
Neretai, esant tulžies pūslės akmenligei, simptomai gali pasireikšti ir staiga, ir palaipsniui. Migruojantys akmenys iš tulžies pūslės į tulžies latakus sukelia trumpalaikį kepenų dieglį. Tačiau tai reiškia, kad smulkūs akmenys, buvę tulžies pūslėje, pasišalino natūraliais takais, t. y. per dvylikapirštę žarną:
„Toks smulkių akmenukų migravimas sukelia kepenų dieglį ir pacientas jaučia stiprius spazminio pobūdžio skausmus, blaškosi. Visgi, tai yra būklė, kuri gali praeiti ir labai lengvai, pavartojus skausmą malšinančius vaistus.
Kitos būklės, kai tai kartojasi periodiškai, yra vadinamos simptomatine tulžies pūslės akmenlige ir tokiu metu prisireikia tolimesnių indikacijų gydymo plano skyrimui, kuris dažniausiai būna chirurginis.“
Nors tulžies pūslės akmenligė neretai būna ir atsitiktinis radinys atliekant profilaktinius tyrimus, tačiau dažnai įtarimus pastebi ir šeimos gydytojai, gastroenterologai ir chirurgai, kurie pacientą siunčią pirminiam ištyrimui. Anot gydytojo chirurgo, pagrindinis tyrimas nustatyti būklei – pilvo organų echoskopija.
„Tai yra neinvazinis tyrimas, kuris trunka 10-15 minučių. Jo metu galime pamatyti ne tik akmenis tulžies pūslėje, tačiau ir įvertinti tulžies latakų bei kepenų būklę, kuri yra svarbi esant šiam susirgimui. Diagnozavus ligą, daugiau tyrimų nebereikia, nes būklė – nustatyta.
Visgi, kartais diagnostiką apsunkina esantys polipai tulžies pūslėje, kurie kartais būna labai panašūs į akmenis. Tačiau tai jau yra priešvėžiniai susirgimai, dėl kurių reikėtų nedelsiant kreiptis į chirurgą konsultacijai ir planuoti operacinį gydymą, šalinti tulžies pūslę.
Tad nors dažniausiai diagnostikai ir užtenka pilvo organų echoskopijos, tačiau kylant abejonių dėl diagnozės, patikslinimui pacientams gali būti atliktas ir magnetinio rezonanso tyrimas“, – apibendrina diagnostikos metodus gydytojas.
Gydymas ir profilaktika
Pasak „Danys Clinic“ gydytojo chirurgo, tulžies pūslės akmenligės gydymas priklauso nuo būklės rimtumo ir individualios paciento sveikatos situacijos.
„Tulžies pūslės akmenligės chirurginis gydymas yra dažniausia operacija pilvo chirurgijoje. Šios būklės gydymas iš tiesų priklauso nuo tam tikros paciento būklės. Jeigu turime kepenų dieglį, pacientas vyksta gydytojo chirurgo konsultacijai, kur jam yra paskiriama planinė operacija, kadangi tokia situacija yra įvardijama kaip simptominė tulžies pūslės akmenligė.
Šios operacijos metu yra šalinama tulžies pūslė, operacija yra minimaliai invazinė, laparaskopinė, dažniausiai trunka iki valandos ir jau tą pačią ar kitą dieną pacientas keliauja į namus“, – paaiškina vieną paprasčiausių gydymo būdų pašnekovas.
Tačiau, jeigu tulžies pūslės akmenligė yra komplikuota, akmenys migruoja į tulžies latakus, kuriuose užsikemša, patys nepasišalina ir tokiu atveju formuojasi mechaninė gelta, tuomet gydymas bus visiškai kitoks:
„Esant tokiai būklei skiriamas endoskopinis gydymas, kurio metu šalinami tulžies latakų akmenys ir tik antru etapu yra atliekama tulžies pūslės šalinimo operacija, kad tie akmenys daugiau nebeemigruotų į tulžies latakus.
Jeigu tulžies pūslės akmenligė yra negydoma, migruodami akmenys į tulžies latakus gali sukelti kasos uždegimą, vadinamą pankreatitu. Tuomet tokia būklė, jeigu ir toliau yra negydoma, gali baigtis net ir mirtimi.
Vis dėlto, išgydžius ūminį kasos uždegimą po kelių mėnesių vis tik reikėtų planuoti operacinį gydymą dėl tulžies pūslės akmenligės, kad daugiau tokios situacijos nesikartotų.“
Pasiteiravus, kaip tuomet galėtume pasirūpinti savo sveikata ir taikyti tinkamą prevenciją tulžies pūslės akmenligei, dr. Donatas Danys sako, kad esant pagrindiniams rizikos faktoriams – moteriškai lyčiai ir paveldimumui, vienintelis apsisaugojimo būdas yra tik keičiant ir griežtai prižiūrint savo gyvenimo būdą, ypač koreguojant mitybą.
„Turėtume būti fiziškai aktyvus, atlikti reguliariai mankštą, tinkamai maitintis, nes mityba yra vienas didžiausių faktorių ligos profilaktikai. Mityboje turėtų atsirasti daugiau skaidulų, mažiau aštraus, riebaus ir kepto maisto. Apskritai kalbant turėtume propaguoti sveikesnį gyvenimo būdą.
Šiais laikais ši būklė yra Vakarų šalių liga, kuriai įtakos turi greitas, prastai apdorotas maistas ir žemas fizinio aktyvumo lygis. Reikėtų nepamiršti ir nutukimo bėdos, kuri taip pat turi įtakos tulžies pūslės akmenligės atsiradimui“, – sako dr. D. Danys.
