Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus gydytojas urologas Ignas Lukošius pasakojo, kad, remiantis statistiniais duomenimis, inkstų akmenligė dažnesnė problema išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojų tarpe.
„Akmenlige dažniau serga 30-50 metų amžiaus grupei priklausantys vyrai, tačiau liga gali išsivystyti moterims ir net vaikams“, – pridūrė gydytojas urologas.
Jis pažymi, kad paskutinį dešimtmetį pastebimas šios ligos atvejų padažnėjimas, ypač moterų tarpe.
Riziką didina gyvenimo būdas
Inkstų akmenligė išsivysto sutrikus medžiagų apykaitai. Kai šlapime susidaro didelė rūgščių ir mineralų koncentracija, nuosėdos pradeda kristalizuotis ir susidaro akmenys. Jie gali susidaryti inkstuose, šlapimo takuose arba šlapimo pūslėje.
Akmenligės išsivystymą skatina medžiagų apykaitos sutrikimai dėl antsvorio, sergant cukriniu diabetu ar lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis.
„Inkstų akmenys taip pat gali susiformuoti ir dėl įgimtų ligų, pavyzdžiui, šlapimtakių susiaurėjimo, kuris neleidžia šlapimui normaliai tekėti ir pasišalinti iš organizmo“, – pridūrė gydytojas urologas.
Nors įtakos ligos vystymuisi turi lytis, amžius ir įvairios sveikatos būklės, didžiausia rizika kyla dėl gyvenimo būdo ypatumų – suvartojamo skysčių kiekio ir mitybos.
Gydytojas urologas pažymi, kad vartojant produktus, kuriuose gausu mineralinių druskų ar užsilaikant šlapimui, druskos kaupiasi ir kristalizuojasi, bėgant laikui virsdamos akmenimis.
Akmenų susidarymas priklauso nuo vieno svarbaus rodiklio: šlapimo terpės rūgštingumo (pH). Sveiko žmogaus šlapimo pH siekia 5,5-7,8.
Nuo pH rodiklio priklauso ir tai, kokie akmenys susidaro inkstuose, šlapimo pūslėje ar šlapimo takuose:
„Neutralioje šlapimo terpėje linkę formuotis kalcio oksalatiniai akmenys, kurie sudaro didžiąją dalį visų akmenų, rūgščioje – uratiniai arba šlapimo rūgšties akmenys, esant šarminei šlapimo terpei, susidaro fosfatai.“
Inkstų akmenligės simptomai
Inkstų akmenligė metų metus gali nepranešti apie save ir nepasireikšti jokiais simptomais, ypač, jei susidarę akmenys yra maži – 4-6 mm skersmens akmenys gali pasišalinti savaime su šlapimu:
„Tačiau jei žemyn šlapimo takais pradeda leistis didesni akmenys, kurie gali ir užstrigti, atsiranda labai stiprūs skausmai.“
Anot pašnekovo, inkstų akmenligė dažniausiai pasireiškia staigiu, aštriu skausmu šone, nugaros srityje ties juosmeniu. Skausmas gali driektis iki kirkšnių ar plisti į lytinius organus.
„Akmenligę išduoti gali ir dažnesnis noras šlapintis ar šlapime pastebėtas kraujas iš šlapimo takų gleivinės, kai ją subraižo šlapimtakiu judantis akmuo“, – įspėjo pašnekovas.
Visi inkstuose susidarę akmenys, įskaitant tuos, kurie nesukelia jokių akmenligės požymių, aptinkami atliekant ultragarsinį arba rentgenografinį tyrimą, vėliau specialiais tyrimais ištiriama akmens cheminė sudėtis ir susidarymo priežastis.
Vis tik, norint ištirti cheminę sudėtį ir išsiaiškinti atsiradimo priežastį, tyrimams būtinas pats akmuo – pasišalinęs su šlapimu ar pašalintas operacijos metu:
„Todėl dažniausiai apie inkstuose susiformavusius akmenis tenka spręsti netiesiogiai, kompleksiškai įvertinus visų tyrimų rezultatus, gautus tiriant kraują, paros šlapimą ir juose esančių medžiagų koncentraciją, vertinant rentgeno arba kompiuterinės tomografijos tyrimo vaizdus.“
Pajutus anksčiau minėtus inkstų akmenligės simptomus, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, esant reikalui, bus skirta specialisto konsultacija. Šis žingsnis būtinas, nes negydoma inkstų akmenligė gali sukelti rimtas komplikacijas.
„Laiku negydoma inkstų akmenligė gali sukelti įvairių komplikacijų – akmeniui užkimšus šlapimtakį, gali sutrikti inkstų funkcija, išsivystyti infekcija, atsiranda net ir sepsio pavojus“, – vardijo gydytojas urologas ir pridūrė, kad kartais akmenys išauga tokio dydžio, kad sunyksta inkstas, tad nelieka nieko kito, kaip šalinant akmenį pašalinti ir pažeistą organą.
Gydytojas įspėja, kad šlapime atsiradus kraujo, pasireiškiant pykinimui, vėmimui, karščiavimui, būtina kreiptis skubios medicininės pagalbos ir nedelsti.
Operacija – ne vienintelė išeitis
Laiku aptikti inkstų akmenys gali pasišalinti savaime, jei yra nedideli – tokiu atveju pacientui skiriami vaistai, gausus skysčių vartojimas, šiltos vonios.
Jei akmenys dideli, gali prireikti ir operacijos, tačiau dabar atliekamos medicininės intervencijos yra ne atviros, jos vyksta minimaliai invaziniu būdu:
„Paprastai atliekama ureterorenoskopija, kai akmenys ištraukiami pro natūralius šlapimo takus, jei reikia, prieš tai suskaldžius lazeriu, arba nefrolitotripsija – kuomet pradūrus odą į inkstą įkišamas specialus instrumentas nefroskopas, akmenys suskaldomi ultragarsu ar lazeriu ir fragmentai ištraukiami.“
Gydytojas urologas pabrėžia, kad pooperacinis periodas priklauso nuo dviejų dalykų – pasirinkto gydymo būdo ir inkstų akmenų dydžio.
„Jei šalinami nedideli akmenys, pacientas visavertį gyvenimą gali gyventi maždaug po savaitės. Didelių akmenų šalinimas kartais suskaidomas į keletą etapų ir gali užtrukti mėnesį ar net ilgiau“, – paaiškino specialistas.
Vis tik, kiekvienas galime imtis veiksmų, kurie padės sumažinti inkstų akmenligės riziką. Pirmiausia, sureguliuokite mitybą. Gydytojas urologas pataria vartoti mažiau baltymingo maisto.
Be to, nuo nustatytos inkstų akmenligės tipo priklauso ir tam tikrų maisto produktų vartojimas ar ribojimas. Uratinės akmenligės atveju rekomenduojama vartoti mažiau druskos, gyvulinės kilmės baltymų.
Kylant kalcio oksalatinės akmenligės rizikai, rekomenduojama vengti saldžių šviežių vaisių, riešutų, kviečių sėlenų, arbatos, kavos, labiausiai – rabarbarų, špinatų, burokėlių lapų, brokolių, šparaginių pupelių, sojos, šokolado, džiovintų ir konservuotų vaisių.
„Akmenligės priepuolį gali išprovokuoti ir didelės vitamino C dozės, nes askorbo rūgštis taip pat virsta oksalatu“, – pridūrė jis.
Būtina vartoti pakankamai skysčių
Taip pat svarbu vartoti pakankamai skysčių. Per dieną reikia išgerti bent 1,5-2 litrus gazuoto ar negazuoto vandens, arbatos, sriubų.
„Tačiau saldžių gėrimų reikėtų vengti, nes cukraus perteklius rūgština šlapimą, tokiu būdu skatindamas akmenų susidarymą“, – pažymi pašnekovas.
Daugiau skysčių turėtų vartoti turintys antsvorio, sportuojantys ar gausiai prakaituojantys asmenys:
„Pakankamą kiekį vandens organizmas privalo gauti kasdien, nes trūkstant skysčių, šlapimas tampa labiau koncentruotas, ir susidaro palanki terpė formuotis akmenims.
Svarbu žinoti, kad kas antram sirgusiajam akmenlige, ši liga gali pasikartoti, todėl net ir pašalinus akmenis, reikėtų vadovautis prevencinėmis rekomendacijomis ir toliau vengti rizikos veiksnių.“
Gydytojas urologas taip pat pataria laiku gydyti šlapimo pūslės ir inkstų uždegimines ligas, šlapimo takų infekcijas, mažinti antsvorį, kontroliuoti cukrinį diabetą ir kitas lėtines ligas, veikiančias medžiagų apykaitą.
„Naudingas ir fizinis aktyvumas, tačiau veikla neturėtų sukelti gausaus prakaitavimo, o intensyviai pasportavus būtina atstatyti su prakaitu netektus skysčius“, – primena RVUL Urologijos skyriaus gydytojas urologas Ignas Lukošius.
