Antakalnio poliklinikos III Šeimos gydytojų skyriaus vedėjos Izabelės Juškienės pastebėjimu, kūno temperatūra apskritai yra labai labilus (lot. labilis - paslankus, netvirtas) dalykas.
„Juo labiau kuo organizmas jaunesnis, tuo temperatūra gali labiau kilti. Nereikia pamiršti, kad net susijaudinus kūno temperatūra kilsteli ir gali būti didesnė nei norma.
Tad jei tai įvyksta natūraliais būdais, nieko nuostabaus, kad galima pakelti ir dirbtinomis priemonėmis. Kuo organizmas labilesnis, kuo lengviau pasiduoda nervinei sistemai, bet koks jos suaktyvėjimas gali sąlygoti temperatūros pasikeitimus“, – atkreipė dėmesį šeimos gydytoja.
Kartu ji pastebėjo, kad paprasčiausias jaudulys prieš kokį svarbų įvykį gali veikti dvejopai.
„Susinervinus vieniems žmonėms pradeda šalti, prakaituoti galūnės, sutrinka kraujotaka ir kūno temperatūra kaip tik kiek sumažėja. Kitus, atvirkščiai, pradeda pilti prakaitas, rasoti kakta, tad ir temperatūra gali pakilti.
Taigi nereikia ir susirgti, kad pakiltų temperatūra. Juo labiau kad ir per dieną ji kelis kartus natūraliai dėl fiziologijos pasikeičia“, – kalbėjo I. Juškienė.
Nors įprasta, kad normali kūno temperatūra yra 36,6 laipsnio, iš tikrųjų šis dydis yra kintamas. Temperatūra keičiasi tiek skirtingais gyvenimo periodais, tiek skirtingomis mėnesio dienomis.
Tai ypač pajunta jaunos moterys, kurių kūno temperatūra paprastai šiek tiek padidėja ovuliacijos metu ir normalizuojasi prasidėjus menstruacijoms.
Kaip jau minėta, temperatūra gali svyruoti ir per dieną – iš ryto, ką tik nubudus, būna minimali, bet vakarop paprastai pakyla puse laipsnio.
Stresas, valgis, fizinis aktyvumas, maudymasis vonioje ar karšti gėrimai (taip pat ir perkeltine prasme), tysojimas pliaže, pernelyg šilti drabužiai, emocijų proveržis ir dar daugybė kitų veiksnių taip pat gali sukelti nedidelį kūno temperatūros šuolį.
Be to, yra žmonių, kurių normali temperatūra yra ne 36,6, o 37 laipsniai ir net šiek tiek daugiau.
