Pagrindiniai hormonai ir jų svarba
„Siekiant geriau suprasti hormonų veikimą, galime įsivaizduoti moters organizmą lyg orkestrą. Prieš koncertą kiekvienas instrumentas skleidžia skirtingą garsą, kol juos visus į vientisą melodiją sujungia pasirodęs dirigentas. Jo tikslas – visapusiškas skirtingų garsų subalansavimas“, – paaiškina sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja endokrinologė J. Vainikonytė.
Ji pasakoja, kad moterų kūne pagrindinius vaidmenis atlieka lytiniai hormonai: estrogenai, progesteronas ir nedidelis testosterono kiekis. Jie yra gaminami kiaušidėse ir kartu su smegenų hipofizės hormonais reguliuoja svarbias organizmo funkcijas, tokias kaip mėnesinių ciklas ar vaisingumas, taip pat turi didelę reikšmę kūno svorio bei nuotaikos pokyčiams.
„Dėl pakitusios lytinių hormonų pusiausvyros gali sutrikti menstruacijų ciklas, varginti gausios mėnesinės, prieš-menstruacinis sindromas. Lytinių hormonų pokyčiai taip pat gali tapti nuovargio, nuotaikų svyravimo, net depresijos priežastimi“, – sako ji.
J. Vainikonytė priduria, kad lėtinis nuovargis, mieguistumas, širdies permušimai, kūno svorio augimas, plaukų slinkimas gali pasireikšti sutrikus ir skydliaukės hormonams. Štai pakitus antinksčių hormonų veiklai, gali didėti arba mažėti kraujo spaudimas, varginti bendras silpnumas, kankinti mieguistumas ir energijos stoka. Išsibalansavus kasos hormonams ir esant insulino koncentracijos pokyčiams, galimas gliukozės apykaitos sutrikimas. Pastarasis aspektas paliečia ir kūno svorio svyravimus.
Blogą savijautą lemia ne tik hormonų disbalansas
Kartais pasitaiko, kad moterys, vertindamos savo savijautą, užmiršta tiesioginį ryšį tarp sveikatos ir hormonų pusiausvyros. Kaip hormonai gali turėti įtakos asmens savijautai, taip ir savijautą formuojantys veiksniai daro įtaką hormonų pusiausvyrai – įtraukiant, bet neapsiribojant netinkama mityba, viršsvoriu, ginekologinėmis ligomis, stresu, miego trūkumu, intensyviu darbu, žalingais įpročiais. Gydytoja pastebi, kad kai kuriais atvejais šių veiksnių įtaka organizmui klaidingai sukuria įspūdį, kad suprastėjusios sveikatos priežastis slypi hormonų disbalanse.
„Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad simptomus, tokius kaip lėtinis nuovargis, pablogėjusi koncentracija, miego sutrikimai ar kūno svorio pokyčiai sukelia vien tik hormonų pusiausvyros sutrikimai. Deja, pro akis praleidžiama, kad dažniau nei hormonų disbalansas, pablogėjusią savijautą lemia lėtinis stresas. O štai viršsvorį gali lemti nesubalansuota mityba, emocinis valgymas ar mažesnis fizinis aktyvumas. Pacientai net nustemba išgirdę, kad jų hormonai yra normos ribose, nors, regis, simptomai signalizuoja apie sveikatos sutrikimus“, – įvardija J. Vainikonytė.
Gydytoja endokrinologė taip pat atkreipia dėmesį, kad itin daug klaidinančių mitų yra susiję su skydliaukės funkcijomis ir sutrikimais. Vienas jų yra tai, kad skydliaukės mazgai blogina sveikatą ir didina kūno svorį. Visgi dauguma skydliaukės mazgų yra hormoniškai neaktyvūs, todėl savijautai įtakos nedaro. Jų operuoti taip pat dažniausiai nebūtina.
„Dar vienas su skydliauke susijęs mitas yra toks, kad gydant skydliaukės ligas būtina vartoti jodo papildus. Tačiau tai gali padaryti daugiau žalos, nei naudos, nes egzistuoja nemažai su skydliauke susijusių medicininių atveju, kai jodas gali būti žalingas. Kaip ir kiekvienu panašiu atveju, derėtų nesivadovauti liaudies išmintimi, o įdėmiai paklausyti, ką pasakys gydytojas ir atlikti paskirtus kraujo tyrimus“, – dalinasi gydytoja J. Vainikonytė.
Ne spėlioti, bet išsitirti
Įtarus, kad sutriko hormonų pusiausvyra, nereikėtų sau iš anksto diagnozuoti ligų. Tai – tikslingą fizinę apžiūrą atlikusio ir tyrimų rezultatus įvertinusio endokrinologo užduotis. Šiuolaikinė medicina ir inovatyvios technologijos leidžia atlikti platų spektrą tyrimų, padedančių diagnozuoti hormonų pusiausvyros sutrikimus ar endokrininių liaukų patologijas. Pavyzdžiui, tirotropinio hormono tyrimas, kuris yra pagrindinis skydliaukės veiklos rodiklis, o taip pat lytinių hormonų tyrimai svarbūs diagnozuojant mėnesinių ciklo sutrikimus. Kovo mėnesį „Antėja“ skelbia moterų sveikatos mėnesiu ir taiko specialius pasiūlymus įvairiems moterų sveikatos tyrimams, kuriuos pagal aktualumą atrinko medicinos centro specialistai.
„Labai svarbu išlaikyti pasaulietiškai platų požiūrį į hormonų sveikatą, atsižvelgiant į gyvenimo būdą, aplinkos veiksnius ir medicininę istoriją. Moterims reikėtų vengti greitų sprendimų ar gydymo būdų, kurie pažada „subalansuoti hormonus“ be išsamaus rodiklių įvertinimo. Juk siekiant suteikti geriausią įmanomą priežiūrą ir rasti atsakymus, kodėl mus kankina sveikatos sutrikimai, reikia žinoti išties daug skirtingų aspektų “, – sako J. Vainikonytė.
Ji primena, kad hormonų pusiausvyros sutrikimai gali paliesti kiekvieną, tačiau yra būdų pasirūpinti, kad sutrikimų tikimybė būtų sumažinta iki minimalios. Subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla, streso valdymas ir kokybiškas miegas – veiksniai, sudarantys subalansuotai veikiančių hormonų pagrindą. Geresnis supratimas apie kūne veikiančius hormonus ir aktyvi sveikatos priežiūra ne tik gali pagerinti gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią klaidingoms savidiagnozėms.
