Šeimos gydytoja Vilma Rucevičiūtė sako, kad gripo komplikacijų pasitaiko beveik kiekvieno sezono metu, nors to galima išvengti pasiskiepijus.
„Praėjusias metais COVID-19 suvaldymui įvestos priemonės – judėjimo ribojimai, privalomas kaukių dėvėjimas, draudimas būriuotis, eiti į pasilinksminimo vietas ar maitinimo įstaigas – lėmė rekordiškai mažus užsikrėtimo gripu skaičius. Tačiau šie metai – kitokie: karantinas neįvestas, o didžioji dauguma ankstesnių apribojimų netaikomi. Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis žmonių grįžo į savo darbo vietas, vaikai ir studentai – į mokymo įstaigas, o gripas kolektyvuose, kur daug artimų kontaktų, plinta žaibišku greičiu, šį gripo sezoną sergančiųjų ir gulinčių ligoninėje skaičius gali ženkliai išaugti“, – sako V. Rucevičiūtė.
Šeimos gydytoja priduria, kad skiepai yra vienintelė veiksminga priemonė, apsauganti nuo sunkios šios infekcinės ligos formos. Pasiskiepijus ženkliai sumažėja tikimybė užsikrėsti, tačiau net jeigu susergama, pasireiškia lengva šios ligos forma, o tai reiškia, kad išvengiama komplikacijų ir liekamųjų reiškinių.
Susirgti gali kiekvienas
Gripu gali susirgti kiekvienas bet kurio amžiaus žmogus, tačiau ši infekcinė liga yra ypač pavojinga esantiems rizikos grupėje.
„Asmenims nuo 65 metų amžiaus ir vyresniems, suaugusiesiems ir vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis tokiomis kaip astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligos, gripas yra itin pavojingas, nes sukelia komplikacijas ir pavojų gyvybei. Gripas taip pat pavojingas mažiems vaikams, nes jų imuninė sistema dar nėra pilnai susiformavusi ir nėščiosioms, nes jos gali patirti priešlaikinį gimdymą ar net netekti kūdikio“, – aiškina V. Rucevičiūtė.
Šeimos gydytoja priduria, kad sveiki asmenys gripu užsikrečia nuo sergančio žmogaus, kuris čiaudi ar kosti: seilių dalelės kartu su gripo virusu pasklinda ore ir nusėda ant paviršių, o į sveiko žmogus organizmą patenka įkvėpus ir užterštomis rankomis palietus akis, nosies ar burnos gleivinę.
„Gripu susirgusiems žmonėms pasireiškia aukštesnė nei 38 laipsnių temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ar raumenų skausmas, nuovargis, silpnumas. Retesniais atvejais gali pasireikšti šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas“, – simptomus vardija gydytoja.
Pasiskiepyti niekada nevėlu
V. Rucevičiūtė akcentuoja, kad skiepytis visiems rekomenduojama kasmet, nes gripo virusai yra linkę mutuoti. Be to, kiekvieną gripo sezoną, kuris įprastai prasideda spalį, o baigiasi kovą-balandį, pasikeičia vyraujantis gripo tipas Lietuvoje.
„Kasmet yra sukuriama nauja gripo vakcina, leidžianti efektyviai apsauganti gyventojus nuo vyraujančio viruso tipo. Dėl šios priežasties pasiskiepyti rekomenduojama kasmet, geriausia rugsėjį, prieš prasidedant gripo sezonui, kai tikimybė užsikrėsti imuniteto formavimosi metu yra mažiausia. Tačiau skiepytis spalio-vasario mėnesiais taip pat nėra vėlu, nes didelė tikimybė susirgti gresia viso gripo sezono metu, o ją gerokai sumažinti gali tik skiepai“, – pranešime spaudai pasakoja gydytoja.
V. Rucevičiūtė priduria, kad imunitetas, susidaręs prasirgus ar pasiskiepijus nuo gripo, su laiku silpnėja. Tai reiškia, kad prasidėjus naujam gripo sezonui ir aplinkoje cirkuliuojant naujiems viruso tipams, žmogus bus jiems pažeidžiamas.
Imuninė apsauga trunka iki 12 mėnesių
„Pasiskiepijus nuo gripo pakankamas antikūnų kiekis organizme išlieka 6-12 mėnesių. Pirmuosius pusę metų susidariusi imuninė apsauga yra efektyviausia, vėliau antikūnų kiekis organizme sumažėja dvigubai, o kartu su juo – ir apsaugos lygis, tačiau tiek pat laiko Lietuvoje trunka ir gripo sezonas“, – pasakoja V. Rucevičiūtė.
Gydytojos teigimu, tai reiškia, kad dėl skiepo susidaręs imuninis atsakas yra veiksmingiausias tuo metu, kai užsikrėsti gripu tikimybė yra didžiausia.
Komplikacijos ir liekamieji reiškiniai
V. Rucevičiūtė sako, kad susirgus sunkia gripo forma didžiausią grėsmę kelia komplikacijos, sukeliančios daugybinius pažeidimus.
„Susirgus sunkia ligos forma, gali pasireikšti tokios komplikacijos kaip plaučių, širdies raumens, galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas, sinusitas, inkstų uždegimas, taip pat gali sutrikti kitų organų veikla“, – įspėja gydytoja.
Sergant gripu taip pat paūmėja tokių lėtinių ligų kaip astma, hipertenzija, širdies nepakankamumas ir kitos būklės. Daliai persirgusių gripu pasireiškia liekamieji reiškiniai: lėtinio nuovargio sindromas, kai žmogus jaučia nuolatinį energijos ir jėgų trūkumą, ilgai išliekantis kosulys, gerklės perštėjimas ir galvos svaigimas.
Imunitetą galima turėti ir nuo gripo, ir nuo COVID-19
Imunitetą galima turėti abiem šioms infekcinėms ligoms: reikia tik pasiskiepyti specialiai joms sukurta vakcina.
„Vakcinos nuo COVID-19 ir gripo yra saugios ir tarpusavyje suderinamos, todėl skiepytis nuo abiejų šių infekcinių ligų galima vieno vizito metu, dozes suleidžiant į skirtingas kūno vietas. Imuninė apsauga nuo gripo organizme susikuria maždaug per dvi savaites, nuo pirmosios ir vienintelės vakcinos dozės, o nuo COVID-19 – praėjus 7-15 dienų po antrojo (arba vienintelio) skiepo“, – prideda Marijampolės „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vilma Rucevičiūtė.
Skiepai nuo gripo yra vienintelė efektyvi apsaugos priemonė, leidžianti išvengti sunkių šios ligos formų, dėl jų galinčių kilti komplikacijų, liekamųjų reiškinių ar mirties, todėl kiekvieną gripo sezoną reikėtų pasiskiepyti ir paraginti tai daryti kitus.
