Gabija Urbanavičiūtė teigia, kad geležies trūkumas, kaip jau galime suprasti iš pavadinimo, yra organizmo būklė, kai dėl geležies stokos sumažėja eritrocitų baltymo, hemoglobino, koncentracija kraujyje.
„Šis baltymas perneša deguonį iš plaučių į visus audinius ir organus, bei paima iš jų anglies dvideginį. Esant hemoglobino sumažėjimui, visame organizme atsiranda deguonies badas“, – teigia ji.
G. Urbanavičiūtė pasakoja, kad geležies trūkumas yra kompleksinė problema, jos stokos pasekmės jaučiamos visame organizme.
„Dažniausi simptomai yra silpnumas, nuovargis, mieguistumas, galvos skausmas ir svaigimas, padažnėjęs širdies plakimas, dusulys, odos ir gleivinių blyškumas, sausa oda, plaukų slinkimas. Kai kurie pacientai skundžiasi ir suprastėjusiu apetitu, pykinimu, sumažėjusia raumenų jėga ar net šlapimo nelaikymu, skonio bei kvapo pakitimais, libido sumažėjimu“, – komentuoja vaistininkė.
L. Mockutė komentuoja, kad įtarti geležies trūkumą – sudėtinga. Simptomai iš esmės nesiskiria nuo bendro nuovargio, todėl juos galima sumaišyti su kitų vitaminų ar mikroelementų stygiumi.
„Negalavimai – tai bendras silpnumas, nuovargis, išblyškusi oda, gali imti trūkinėti lūpų, akių kampučiai, slinkti, skylinėti, trupėti plaukai. Galbūt, labiau neįprasta tai, kad gali pakisti ir skonio receptoriai, kilti noras ragauti ledo, molio, kreidos.
Geriausiai įvertinti geliežies trūkumą gali padėti ne bendri kraujo, o papildomi feritino tyrimai. Feritinas yra pagrindinis rodiklis, rodantis geležies trūkumą.
Jis atskleidžia jos atsargų kiekį organizme. Jei feritino rodiklis yra mažiau nei 40 g/l – reikėtų sunerimti. Paprastas geležies tyrimas gali rodyti, kad geležis yra normos ribose, tačiau jeigu trūksta atsargų, sustoja procesai.
Organizmas tiesiog tinkamai neaprūpinamas deguonimi, todėl feritino tyrimas yra tikslus ir būtinas. Pavyzdžiui, mažakraujystė yra nustatoma, kai hemoglobino koncentracija kraujyje būna mažesnė nei 120–130 g/l, kuomet vertinamas ne tik feritinas, bet ir hemoglobinas, kuris rodo geležies kiekį cirkuliuojančiame kraujyje“, – teigia ji.
Kokie maisto produktai yra tinkami geležies šaltiniai ir kaip jie gali padėti?
G. Urbanavičiūtė sako, kad iš maisto galime gauti dviejų tipų geležį, tai būtų arba Fe 2+ arba Fe 3+ forma. Fe 2+ geležis yra vadinama hemo formos geležimi ir yra gaunama iš gyvūninės kilmės produktų, pasižymi efektyviu pasisavinimu (nuo 15% iki 35%).
„Geriausi jos šaltiniai: raudona mėsa, kepenys, paukštiena, žuvis. Fe 3+ vadinama nehemo formos geležimi ir yra randama augalinės kilmės maisto produktuose. Jos pasisavinimas yra ženkliai mažesnis (nuo 2% iki 20%) negu hemo formos, tačiau jį galima pagerinti su vitaminu C, variu.
Nehemo geležies šaltiniai: riešutai, ryžiai, juodas šokoladas, javai, špinatai, pupelės, džiovinti vaisiai, ankštinės daržovės“, – teigia G. Urbanavičiūtė
L. Mockutė tvirtina, kad daržovėse ir vaisiuose yra tokios medžiagos, kaip taninai, oksalatai, chitinai, kurios trukdo įsisotinti geležį, todėl valgant augalinės kilmės produktus reikėtų turėti tai omenyje.
„Nors ir špinatai ar grikiai turi daug geležies, dėl minėtų polifenolių organizmas jos visiškai nepasisavina. Kol geležies trūkumas nėra didelis, jį galima koreguoti maistu ar papildais, tačiau esant didesniam geležies poreikiui – vien maisto produktų neužteks.
Tuomet rekomenduojama gerti trivalenčius geležies papildus, kuriuos organizmas įsisavina geriau. Vis dėlto, reikia žinoti, kad net ir papildų vartojimo atveju, įsisavinamumas siekia tik 30 proc. Likusi dalis lieka žarnyne, o tai sukelia nemalonius pojūčius, kaip pykinimą, vidurių užkietėjimą, skrandžio ar pilvo pūtimo skausmus.
Taip pat su geležimi rekomenduojama vartoti ir vitaminą C, kuris net kelis kartus pagerina jos įsisavinimą. Vartojant maisto papildus reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie netinka su kai kuriais maisto produktais. Pavyzdžiui, kiaušiniai, pieno produktai, raudonas vynas, juoda, žalia arbatos ir kava jungiasi prie tų pačių receptorių, kaip ir geležis, todėl jie trukdo geležies įsisavinimui“, – sako vaistininkė.
Ilgalaikiai geležies trūkumo padariniai
Vaistininkė Laura teigia, kad ilgalaikis geležies trūkumas gali lemti rimtą ligą – mažakraujystę, kuomet kraujyje sumažėja eritrocitų kiekis, dėl ko sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi.
„Audiniams negaunant pakankamai deguonies, gali sutrikti įvairių organų veikla, širdies darbas. Geležis yra gyvybiškai svarbi medžiaga, todėl būtina nuolat stebėti jos kiekį organizme. Ilgai trunkanti mažakraujystė gali paskatinti lėtinių ligų išsivystymą“, – teigi ji.
Vaistininkė Gabija komentuoja, kad esant ilgai besitęsiančiam geležies trūkumui mažėja imuninių ląstelių gamyba, todėl prastėja organizmo atsparumas užkrečiamoms ligoms.
„Dėl susilpnėjusio širdies raumens gali išsivystyti hipertrofija (tai būklė, kai standėja širdies raumuo ir dėl to sunkėja širdies susitraukinėjimas). Taip pat geležies stoka gali turėti įtakos tokių ligų kaip depresija ar anoreksija atsiradime. Moterims – ciklo sutrikimai“, – teigia vaistininkė.
„Į geležies trūkumą yra linkusios nėščiosios ir moterys iki menopauzės, dėl geležies praradimo su menstruaciniu krauju: „Taip pat vaikai, ypač staigaus augimo metu. Kraujo donorai, vyresnio amžiaus žmonės ir vegetarai bei veganai.“
